Pripažįsta siekianti nuimti įtampą
Pati ministrė R. Žakaitienė pirmadienį žurnalistams teigė, jog sprendimą priėmė pati vienasmeniškai ir šio sprendimo tikrai nekeisianti.
Pasak ministrės, jos atsistatydinimą lėmė praėjusį ketvirtadienį vykę svarstymai Seime dėl kelių nutarimų projektų – ir valdančiųjų, ir opozicijos inicijuotų – sprendžiant mokytojų atlyginimų kėlimo problemas.
Nors Seime mūšis dėl šių projektų dar nesibaigęs, ministrė teigė matanti siekius politizuoti patį galimą problemų sprendimą ir opozicijos kurstomą įtampą švietimo srityje.
„Šie svarstymai ir šie dokumentai Seime ir ne politikų skatinimas raminti įsisiūbavusią ir pakankamai išsiderinusią sistemą privertė priimti sprendimą, kad būti atsakingu už tai, kas vėl gali būti po balandžio 12 d., nes profesinės sąjungos suvažiavimą daro.. Tikrai manau, kad teisingas bus sprendimas trauktis iš ministrės posto“, - sakė R. Žakaitienė.
Ministrė pripažino, jog savo pasitraukimu tuo pačiu tikisi ir sumažinti švietimo srityje kilusią įtampą.
„Aš esu politikoje dvylika metų. Aš turiu moralinius kriterijus ir atsakomybės jausmą. Manau, kad mano atsitraukimas gali tam tikras įtampas sumažinti, Vyriausybei gali duoti galimybę svarstyti tuos klausimus, bet, manau, kad tai turi būti kitas ministras“, - sakė R. Žakaitienė.
Paklausta, ar tokiu būdu nevengia atsakomybės, ministrė atsakė: „Jei nebūtų politikų skatinimas, kad ir toliau vyktų nepamatuoti kažkokie dalykai, nes profsąjungos kreipėsi ir į premjerą, ir į prezidentą, ir į Seimo narius, be to, jos agituoja ne vien švietimo, bet ir kito biudžetinio sektoriaus darbuotojus prisijungti prie kažkokių akcijų, ir įvertindama tai, kad tai yra rinkiniai metai ir visos opozicinės partijos skatina tokius veiksmus, priimu sprendimą trauktis“.
Tuo tarpu mokytojų streikus rengusios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vadovas Aleksas Bružas tikisi, kad ministrės Romos Žakaitienės atsistatydinimas kiek nuramins pedagogus.
A. Bružas, iš Eltos sužinojęs apie R. Žakaitienės atsistatydinimą, teigė, kad iki šiol su ministre ir visa Vyriausybe mokytojams dažnai nepavykdavo rasti bendros kalbos.
„Aš manau, kad tai šiek tiek žmones apramins. Buvo prasidėjęs tam tikras karas, nelabai rasdavome bendrą kalbą. Kartais būdavo pareiškimų prieš mokytojus, bent jau jiems atrodydavo, kad ji arogantiška", - Eltai sakė A. Bružas.
Kita vertus, profsąjungos vadovas apgailestavo, kad Seimas iki šiol neranda bendros nuomonės, kiek papildomai šiais metais turėtų didėti pedagogų atlyginimai. „Valdantieji per kiekvieną svarstymą įkiša dar po vieną projektą. Tas vilkinimas nervina. Tai žaidimas, kurį mokytojai priima kaip jų žeminimą“, - Eltai sakė A. Bružas.
Galbūt svarstys pasitraukimą iš politikos
R. Žakaitienė teigė, kad klausimą, kas užims Švietimo ir mokslo ministro postą svarstys visi valdančiosios koalicijos partneriai.
Švietimo ministrė teigė paliekanti „labai neblogą“ padėtį švietimo sistemoje būsimam savo įpėdiniui.
„Nes iš tiesų tie įsipareigojimai mokytojams, kurie yra Vyriausybės priimti, yra labai palankūs mokytojams ir jei būtų mažiau šantažo ir politikavimo, manau, kad šioje sistemoje artimiausiu metu tikrai pajustume labai geras permainas“, - teigė atsistatydinant ministrė.
Klausiama, ar jos sprendimas atsistatydinti nėra pavėluotas, R.Žakaitienė atsakė pripažindama, jog dveji metai švietimo ir mokslo ministrės poste jai buvo labai sunkūs.
„Tie du metai buvo labai sunkūs ir džiaugiuosi dėl to, kad vis tik Vyriausybė išgirdo ir suprato, kad šiai sričiai reikia kur kas didesnio finansavimo, labai džiaugiuosi dėl priimtos ilgalaikės programos ir labai bijau, kad jei bus priimti neatsakingi sprendimai dėl šių metų, tai gali atsitikti taip, kad ilgalaikė programa (mokytojų atlyginimų didinimo – DELFI) bus neįgyvendinta, nes bazė bus tokia didelė, kad suformuoti biudžetą kitiems metams, gali pritrūkti finansų“, - kalbėjo ministrė.
R. Žakaitienė sakė iki Seimo kadencijos pabaigos dirbsianti Seimo narės darbą, o tolesnės savo politinės perspektyvos kol kas nežinanti.
Paklausta, ar gali trauktis iš politikos, R. Žakaitienė atsakė: „Gal“.
Premjeras G. Kirkilas teigė nematąs pagrindo, kodėl ministrei būtų reikėję trauktis iš posto.
„Aš nematau pagrindo, kodėl ji turėjo daryti tą žingsnį. Manau, kad būtent jos vadovaujama ministerija kartu su kitomis ministerijomis, priėmė labai svarbų sprendimą mokytojams, kuris bus tikrai jiems naudingas, tačiau esant priešrinkiminiam laikotarpiui daug kas mėgina iš to susirinkti politinių dividendų klaidindami“, - kalbėjo G. Kirkilas.
Švietimo ir mokslo ministrės Romos Žakaitienės atsistatydinimas yra dėsningas, bet pavėluotas žingsnis, tuo tarpu teigia Tėvynės sąjungos pirmininkas Andrius Kubilius.
„Tai dėsningas, nors gerokai pavėluotas žingsnis, nes įsisenėjusios švietimo sistemos problemos iki šiol nebuvo sprendžiamos, o „švietimiečių" bendruomenė nesulaukdavo deramo atstovavimo Vyriausybėje. Naujo ministro veiklą pirmiausia vertinsime pagal tai, ar bus sugebėta pastebimai padidinti mokytojų atlyginimus dar šių metų pavasarį", - pirmadienį pareiškė A. Kubilius.
Beje, premjeras G. Kirkilas ne kartą žurnalistų klausiamas apie galimą jo atsistatydinimą, kaskart pabrėžia, jog atsistatydinimas – vienas lengviausių sprendimų, pirmiausia reiškiantis atsakomybės vengimą.
Atsistatydinti reikalavo streikuojantys mokytojai
Jos atsistatydinimo jau kurį laiką garsiai reikalavo atlyginimais nepatenkinti mokytojai. Jų profsąjungos atstovai dar pernai rudenį per susitikimą su R. Žakaitiene esą siūlė jai trauktis. Ši atsakiusi, kad atsistatydintų, jei tai padėtų sumažinti įtampą visuomenėje. Tačiau griežčiau paraginus socdemė esą pradėjo priešintis.
R. Žakaitienė pernai atlaikė dvi jai Seime surengtas interpeliacijas. Vasarą ją ir dar tris ministrus dėl bendrovės „Alita“ privatizavimo nuversti užsimojo „darbiečiai“. Vėliau opozicinė frakcija „Tvarka ir teisingumas“ inicijavo interpeliaciją ministrei dėl bėdų švietimo sektoriuje.
Teisininkės išsilavinimą turinti bei Seime dirbanti R. Žakaitienė švietimo ir mokslo ministre tapo 2006 m. liepą. Algirdo Brazausko vadovaujamoje dvyliktojoje Vyriausybėje 2001-2004 m. ji ėjo kultūros ministrės pareigas.
Iki šiol yra atsistatydinę trys šios - keturioliktosios - Vyriausybės nariai. Pernai pavasarį iš posto pasitraukė finansų ministras socdemas Zigmantas Balčytis, rudenį – vidaus reikalų ministras liberalcentristas Raimondas Šukys, šių metų pradžioje – aplinkos ministras socdemas Arūnas Kundrotas.