Savo ruožtu Kosovo nepriklausomybės pripažinimo oponentai pradėjo lyginti Lietuvą su Serbija, kuri neteko dalies savo teritorijos. Anot jų, panašioje situacijoje mūsų šalis buvo atsidūrusi tarpukariu, kai laikinai prarado Vilnijos ir Klaipėdos kraštus. Parlamentarai nuogąstavo, kad dabar šiuose regionuose gali sustiprėti separatistinės nuotaikos.
Iki šiol panašių baimių turėjo Gruzija, Moldova, Ispanija, kelios kitos valstybės, kurių regionai taip pat siekia savarankiškumo.
Kosovo pripažinimas – argumentas ES ministrų susitikime
Antradienį Liuksemburge ES valstybių užsienio reikalų ministrai žada svarstyti, ar suteikti mandatą Bendrijos ir Rusijos deryboms. Lietuva yra bene vienintelė iš 27 bendrijos valstybių, ketinanti oficialiai pasipriešinti tokio mandato suteikimui dabar. Kadangi sprendimai ES priimami bendru sutarimu, mūsų veto šiam klausimui reikštų jo nukėlimą vėlesniam laikui.
Prieš šias derybas Seime vėl užvirė diskusijos, ar pripažinti Kosovo nepriklausomybę. Klausimas jau yra pasiekęs svarstymo stadiją. Pagal galiojančią tvarką, jei nutarimui pritariama po svarstymo, vėliau reikia dar vieno – galutinio balsavimo.
Antradienio posėdyje A. Ažubalis priminė, jog ministras Liuksemburge kovoja dėl „Lietuvos nacionalinių ir strateginių interesų“: energetinio saugumo, užšaldytų konfliktų Gruzijoje ir Moldovoje, kurie „tiesiogiai lemia Lietuvos saugumą“.
Taip pat, anot parlamentaro, kalbama apie įsipareigojimų Europos Tarybai vykdymą (Rusija buvo įsipareigojusi padėti finansiškai mūsų tremtiniams ir jų palikuonims grįžti į gimtinę, tačiau to nepadarė). Be to, norima, kad ES pareikalautų Rusijos padėti spręsti Sausio 13-osios ir Medininkų žudynių bylas.
„Lietuva meta tam tikrą iššūkį ES, apeliuodama į solidarumą. Čia turime nutarimo dėl Kosovo projektą. Pritardami jam, parodytume savo solidarumą su ES valstybėmis, - kalbėjo A. Ažubalis. – Tokiu atveju mes įteiktume rimtą argumentą, kad tai nėra vienpusis procesas, kad yra judėjimas iš abiejų pusių“.
URK vicepirmininkas taip pat pabrėžė, jog Kosovas nepriklausomybės deklaracijoje įsipareigojo būti demokratine, pasaulietine, daugiaetninė valstybe, kuri gerbia visų teises. Šią šalį kurį laiką globos tarptautinė bendruomenė, o jos atstovas galės vetuoti vietos valdžios priimtus sprendimus, kurie pažeis minėtą deklaraciją.
Savo ruožtu Seimo vicepirmininkas Andrius Kubilius siūlė kolegoms apsispręsti, su kuo toliau eiti – su partneriais Vakaruose ar su Rusija, kuri esą siekia, kad Kosovo pripažinusių šalių skaičius nepasiektų 50.
Kosovu paseks Vilnija ir Klaipėdos kraštas?
Oponuodamas siūlymui pripažinti Kosovo nepriklausomybė Darbo partijos atstovas Kęstutis Daukšys pareiškė, kad tokiu sprendimu Seimo nariai „padarys nusikaltimą patys prieš save“.
Anot jo, nesugalvojusi, kaip išspręsti užsitęsusį konfliktą Balkanuose, tarptautinė bendruomenė nusiuntė į Kosovą karių pajėgas, o galiausiai nusprendė jį atiduoti vyriausybei, kuri esą negali tinkamai valdyti šio krašto.
„Darbietis“ priminė, kad Kosovo išsivadavimo armija anksčiau buvo paskelbta teroristine organizacija. Buvęs jos politinis lyderis Hašimas Tačis dabar yra Kosovo premjeras. „Kaip mūsų Vyriausybės vadovas ties ranką žmogui, kuris yra susitepęs krauju?“ – retoriškai klausė K. Daukšys.
Jis ragino kolegas apsisprendžiant dėl Kosovo pasitelkti „supratimą ir sąžinę“ bei nepritarti valstybės – Serbijos – suskaldymui. „Kelias, kurį pasirinko mūsų partneriais ES, nėra teisingas“, - tvirtino „darbietis“.
Tuo tarpu frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas Egidijus Klumbys nuogąstavo, kad Kosovui paskelbus nepriklausomybę, o Lietuvai ją pripažinus taps labiau pažeidžiamas mūsų teritorinis vientisumas.
Parlamentaras paminėjo Vilnijos ir Klaipėdos kraštus, kurių XX a. pirmoje pusėje Lietuva buvo netekusi. Jis nuogąstavo, kad šiuose regionuose gali sustiprėti separatistinės nuotaikos.
Siūlo užmegzti diplomatinius santykius
Seimas praėjusią savaitę tik iš antro karto sutiko svarstyti siūlymą pripažinti prieš daugiau nei du mėnesius paskelbtą Kosovo nepriklausomybę.
Kaip tuomet teigė URK pirmininkas Justinas Karosas, „geresnio varianto šiandien nėra“. Jo teigimu, Lietuva jau yra priėjusi tą ribą, kai, vėl nepripažinus Kosovo, tapsime „problemą vilkinančia valstybe“ ir suteiksime neigiamų atspalvių savo įvaizdžiui.
Patobulintame Seimo nutarimo projekte teigiama, kad parlamentas ne tik pripažįsta Kosovo Respublikos nepriklausomybę, bet ir rekomenduoja Vyriausybei užmegzti diplomatinius santykius su Priština.
Kartą Seimas buvo nepritaręs nutarimui dėl Kosovo pripažinimo suverenia ir nepriklausoma valstybe. Prezidentas Valdas Adamkus tokį žingsnį pavadino itin neatsakingu veiksmu.
Kosovo nepriklausomybę ir jau pripažino beveik keturios dešimtys šalių. Tarp jų yra didžioji dalis ES ir NATO narių, Lietuvos kaimynės – Latvija, Lenkija, Estija. Beveik neabejojama, kad naują valstybę pripažins apie 100 pasaulio valstybių.