„Situacija ir požiūris į reikalavimus, kuriuos kelia Lietuva, tarp mūsų kaimynų keisis. Didelį vaidmenį čia galėtų atlikti Seimo nariai, partijos, europarlamentarai, aiškindami poziciją ES institucijose ir Europos valstybėse. Tikimės daugiau supratimo ir daugiau paramos“, - trečiadienį žurnalistams kalbėjo P. Vaitiekūnas.
Išvakarėse žiniasklaidoje pasirodė kritiškų atsiliepimų apie praėjusią svaitę Liuksemburge vykusį ES Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos (BRIST) posėdį, kuriame Europos Komisija tikėjosi gauti mandatą deryboms su Rusija. Pavyzdžiui, Europos Parlamento narė Margarita Starkevičiūtė pareiškė, esą mūsų šalies diplomatai ir pareigūnai posėdžiui pasirengė netinkamai.
Trečiadienį P. Vaitiekūnas susidariusią situaciją aptarė su prezidentu Valdu Adamkumi. Pasak valstybės vadovo patarėjo Valterio Baliukonio, „prezidentas palaiko užsienio reikalų ministro ir Lietuvos poziciją“.
Lietuva BRIST posėdyje pareikalavo garantijų dėl „išdžiūvusio“ naftotiekio „Družba“ ir energetinio saugumo. Rusija, anot jos, turėtų padėti mūsų tremtiniams grįžti į tėvynę, bendradarbiauti nagrinėjant Sausio 13-osios ir Medininkų žudynių bylas. Be to, siekiama apibrėžti Rusijos vaidmenį sprendžiant įšaldytus konfliktus Gruzijoje ir Moldovoje.
Pasak P. Vaitiekūno, šie klausimai turi ilgą istoriją, ES apie tai buvo informuota ir reikalavimai neturėjo būti netikėti. Remdama Lenkiją, kai ši vetavo derybas dėl Rusijos draudimo importuoti lenkiškus maisto produktus, Lietuva esą taktiniais sumetimais nekėlė savo klausimų. „Palaikėme veto dėl mėsos, todėl tikėjomės, kad Lenkija parems Lietuvą svarbiuose vertybiniuose, teisingumo, energetinio saugumo klausimuose, - teigė ministras. – Mėsos klausimai atrodytų keistai šalia Medininkų ir Sausio 13-osios klausimų“.
Kaip pažymėjo P. Vaitiekūnas, Lietuvai svarbus ne laikas, kada pradėti derybas su Rusija, bet derybų turinys. Mūsų šalis esą suinteresuota pradėti derybas ir įtraukti Rusiją į teisiškai įpareigojančias sutartis. Priešingai nei lenkai, lietuvių diplomatai esą kelia klausimus ne Rusijai, o „ES šeimos viduje“.
Ministras apgailestavo, kad blokui pirmininkaujanti Slovėnija derybinius klausimus iškėlė į viešumą ir iš dalies atskleidė derybines pozicijas. „Mes kalbame apie konkrečius dalykus. Juos išdėstė visos 27 valstybės. Ar Lietuva turi teisę išdėstyti, kurie klausimai jai yra svarbūs, ar turime teisę kelti juos derybose su Rusija?“ – retoriškai klausė P. Vaitiekūnas.
Anot diplomatijos vadovo, Lietuva neturėtų teisės ES lygiu kelti dvišalio klausimo dėl naftotiekio „Družba“. „Bet tai yra jau ne dvišalis klausimas. „Družba“ buvo užsukta be paaiškinimo, - kalbėjo ministras. – Premjeras parašė du laiškus dėl „Družbos“, dar keturis – dėl bendradarbiavimo. Šeši laiškai lieka be atsakymo. Mus neramina, kad Rusija kuria precedentą. Energetinis saugumas ir precedento sukūrimas yra ES interesų klausimas, tai yra yra ne dvišalis Lietuvos ir Rusijos klausimas. Šis klausimas svarbus visai ES: kaip toli galima nueiti nebendradarbiaujant su ES valstybėmis?“
P. Vaitiekūnas nuogąstavo, kad Lietuva gali atsidurti kur kas keblesnėje situacijoje, jei nutrūktų dujų tiekimas, mat naftotiekiui yra alternatyva – Būtingės terminalas: „Jei pateksime į situaciją, kai partneris nieko neaiškins, nesakys, kas atsitiko? Mes nesijaučiame saugūs, mus tai neramina“.
Įšaldyti regioniniai konfliktai Gruzijoje ir Moldovoje, anot ministro, taip pat yra ES saugumo klausimas, ypač paaštrėjęs pastaruoju metu.
„Mums priekaištauja, kad Lietuva liko viena, viena stovi prieš visą ES ir Europos Komisiją. Lietuva neliko vieniša. Beveik visos ES valstybės pažymėjo, kad mūsų reikalavimai yra teisingi ir teisėti. Valstybės siūlė savo pataisas, bet jų negaliu atskleisti“, - pažymėjo P. Vaitiekūnas.
Jis žurnalistams teigė esąs tikras, kad kitų ES narių parama Lietuvos reikalavimams didės: „Nesu nusivylęs kaimynais, manau, kad elgesio pokyčių pamatysime“.