Tačiau Valstiečių liaudininkų sąjungos atstovas, Seimo vicepirmininkas Alfredas Pekeliūnas pasiūlė pareiškimo svarstymą išbraukti iš posėdžio darbotvarkės.
Replikuodamas į tai A. Ažubalis priminė, kad pareikšti paramą Gruzijai parlamento paprašė pats P. Vaitiekūnas, kurį į Vyriausybę yra delegavę „valstiečiai“. Tai esą sustiprintų Lietuvos poziciją sprendžiant dėl ES ir Rusijos derybų, kurioms mandatas iki šiol nesuteiktas dėl mūsų šalies reikalavimų.
Vienoje iš Lietuvos pateiktų deklaracijų, be kita ko, kalbama apie Rusijos įtaką sprendžiant įšaldytus konfliktus Gruzijoje.
„Gruzijos klausimas buvo iškeltas Lietuvos prašymu. Dabar išeina, kad Europoje elgiamės vienaip, namuose elgiamės kitaip? Šita Vyriausybė elgiasi chaotiškai. Dauguma neremia savo Vyriausybės ir ministro, o tai tampa pavojinga valstybei. Elgiatės neatsakingai, o iš šono žiūrint – kvailokai“, - kai jau buvo nuspręsta pareiškimo svarstymą atidėti, piktinosi A. Ažubalis.
„Tegul tokią rezoliuciją priima bent viena ES valstybė“, - atkirto A. Pekeliūnas.
Jau sulaukė europarlamentarų paramos
Padėtį Gruzijoje trečiadienį skubos tvarka aptarė Europos Parlamento nariai. Dalis jų piktinosi Rusijos sprendimu padidinti savo kariuomenės pajėgas Abchazijoje. Tai buvo viena iš priežasčių, sukėlusių įtampą regione. Europarlamentarai paragino ES Tarybą ir Europos Komisiją tarpininkauti sprendžiant konfliktą, padėti apsaugoti Gruzijos teritorinį vientisumą.
Šių institucijų atstovai pareiškė paramą Gruzijai ir pažadėjo kreiptis į Rusijos valdžią su prašymu atšaukti savo sprendimą dėl kariuomenės gausinimo Abchazijoje.
Savo ruožtu Tbilisis įspėjo Vakarų valstybių vyriausybes, kad karo su Rusija galimybė yra visiškai reali, jei tik Maskva nepakeis savo politikos ir toliau sieks stiprinti ryšius su separatistiniais regionais bei taip sąmoningai naikins Gruzijos teritorinį integralumą ir suverenitetą.
„Mes matome aiškius savo šiaurinės kaimynės bandymų pagrobti kaimyninės valstybės žemę įrodymus ir mes matome Rusijos Federacijos bandymus aneksuoti Gruzijos teritorijas – Abchaziją bei Pietų Osetiją“, – pareiškė Gruzijos reintegracijos ministras Temuras Jakobašvilis.
Nuogąstaujama dėl karo ir aneksijos
A. Ažubalio parengtame pareiškimo projekte teigiama, kad pastarieji Rusijos veiksmai kelia grėsmę Gruzijos nepriklausomybei ir teritoriniam vientisumui.
Čia pat reiškiamas susirūpinimas dėl Rusijos prezidento dekreto dėl oficialių ryšių su Pietų Osetijos bei Abchazijos de facto valdžios institucijomis užmezgimo ir Valstybės Dūmos pareiškimo dėl politikos šių valstybių atžvilgiu, „kurie rodo, kad siekiama legalizuoti separatistinius Abchazijos ir Pietų Osetijos regionus“.
Pagal projektą, Rusijos vienašališkai į separatistinį Abchazijos regioną siunčiami kariuomenės daliniai ir didėjantis ginkluotų provokacijų skaičius „leidžia manyti, kad prasidėjo suverenios Gruzijos Respublikos aneksijos veiksmai, kurios galima pasekmė – karas Pietų Kaukazo regione“.
A. Ažubalio manymu, Rusijos dalyvavimo sprendžiant įšaldytus konfliktus klausimas turėtų būti keliamas Briuselio ir Maskvos derybų dėl naujojo bendradarbiavimo susitarimo rėmuose.
Pareiškimo siūloma Seimui išreikšti tvirtą paramą Gruzijos valdžios institucijų pastangoms ieškoti taikių konfliktų sprendimo būdų.
ES bei NATO narių vyriausybės ir tarptautinė bendruomenė raginama dėti visas pastangas užtikrinant Gruzijos teritorinį vientisumą bei tarptautinių įsipareigojimų jos atžvilgiu laikymąsi.
Taip pat siūloma kreiptis į Valstybės Dūmą, kviečiant imtis neatidėliotinų veiksmų, kad būtų išsaugotas Gruzijos teritorinis vientisumas ir sustabdyta karo grėsmė. Kartu Rusija ir Gruzija raginamos kuo greičiau atnaujinti politinį dialogą, nes tik per jį galima siekti taikos ir stabilumo Pietų Kaukaze.