Pagal įstatymus, naujas partijas registruoja Teisingumo ministerija. Po steigiamojo suvažiavimo šiai institucijai reikia pateikti suvažiavimo protokolą, steigėjų sąrašą, įstatus, kitus dokumentus. Tuomet ministerijos specialistai per mėnesį nustato, ar atlikti veiksmai bei dokumentai atitinka įstatymus, ir priima sprendimą. Jį vėliau galima apskųsti teismui.
Kaip DELFI pirmadienį paaiškino ministerijos Religijų reikalų ir teisinio registravimo skyriaus vyriausioji specialistė Liudmila Skuratovaitė, partiją gali įsteigti ne mažiau kaip 1 tūkst. žmonių. Būtent tiek asmenų turi aiškiai pareikšti savo valią dėl partijos steigimo, priimti programą, įstatus, suformuoti valdymo organus.
Anot L. Skuratovaitės, tai reiškia, kad 1 tūkst. žmonių turi balsuoti už įstatus, kitus dokumentus. Visiems steigėjams patiems dalyvauti suvažiavime nebūtina, tačiau negalintys atvykti turi būti suteikę įgaliojimą kitam asmeniui balsuoti jų vardu.
Nuo išsamesnių komentarų ministerijos specialistė susilaikė, pasiteisinusi, kad dar nematė TPP dokumentų. Tačiau ji pripažino, kad pasitaiko atvejų, kai partijų steigėjams tenka taisyti savo klaidas, – koreguoti dokumentus, šaukti naują steigiamąjį suvažiavimą. Nustačius didesnių pažeidimų, partija visai neregistruojama.
Sekmadienį parodų ir konferencijų centre „Litexpo“, kur vyko steigiamasis suvažiavimas, buvo matyti maždaug 200 partijos steigėjų. Kadangi didelė dalis jų buvo gavę bent kelių kolegų įgaliojimus, iš viso suvažiavime asmeniškai ar per atstovus dalyvavo 687 asmenys.
TPP atstovų teigimu, suvažiavimo dieną šios politinės jėgos steigimui savo parašais buvo pritarę 1 tūkst. 264 steigėjai.
Po suvažiavimo žurnalistų kalbintas A. Valinskas aiškino, jog, pagal Civilinio kodekso normas, steigiant juridinį asmenį, sprendimai laikomi galiojančiais, kai juos priimant dalyvauja daugiau nei pusė steigėjų. Kitaip tariant, kadangi partiją gali įsteigti 1 tūkst. žmonių, steigiamajame suvažiavime esą pakanka 501 balso.
Vėliau išplatintame pranešime TPP informavo, jog partijos atstovai prieš steigiamąjį partijos suvažiavimą buvo susitikę su Teisingumo ministerijos pareigūnais, kurie esą ne kartą patvirtino, kad tokia steigimo praktika atitinka visus įstatymų keliamus reikalavimus.
„Puikiai suprantame, kad mūsų partijos atsiradimas politinėje arenoje iš tiesų kažkam netikėtas ir nepageidautinas ir geriau butų likęs tik Balandžio 1-osios pokštu. Tačiau taip neatsitiko“, - pranešime cituojamas A. Valinskas. Pirmadienį su juo DELFI nepavyko susisiekti.
Tačiau Teisingumo ministerija paneigė, kad partijos steigimasis buvo suderintas su valstybės tarnautojais. „Politinių partijų steigėjams, jų atstovams reikėtų vengti išankstinių tvirtinimų apie politinės partijos registravimo ar steigimo klausimus, ypač kai jie iš tiesų atspindi ne tikrovę, o pageidaujamą siekiamybę. Tai pirmiausiai mažina pačios steigiamos politinės jėgos solidumą“, - pranešime cituojamas teisingumo ministras Petras Baguška.
Jau šią savaitę suvažiavimo protokolas, dalyvių ir steigėjų sąrašus, kitus reikalingus dokumentus žadama pateikti Teisingumo ministerijai.
Tačiau Vyriausiosios rinkimų komisijos narys Jonas Udris DELFI teigė, jog TPP pirmininko minėtas kvorumas yra aktualus tik suformavus valdymo organus – tarybą, prezidiumą. Kvorumas ir jo dydis nustatomas pačiuose steigimo dokumentuose, tačiau steigiant juridinį asmenį patys ar per atstovus turi dalyvauti visi jo steigėjai. Politinės partijos atveju tai yra mažiausiai 1 tūkst. rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių.
Nematęs visų TPP dokumentų J. Udris taip pat susilaikė nuo išsamesnių komentarų.