Sostinės prokurorai baudžiamąją bylą iškėlė, kai viena Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos darbuotoja kreipėsi į Žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją (ŽLEK). Ji paprašė įvertinti viename interneto portale išspausdintus skaitytojų komentarus.
Komisija pripažino, kad keletas internete išspausdintų komentarų kursto tautinę neapykantą.
Vienas komentarus rašiusiųjų – Artūras P. neigia kurstęs bei raginęs susidoroti su romų tautybės žmonėmis. Teisme jis pasakojo, kad perskaitė publikaciją, kurioje muzikos grupės „Skamp" dainininkė E. Jennings dalijosi savo sesers Annės ir jos vyro nemaloniais įspūdžiais po vizito Vilniuje.
Iš Airijos kilusi dainininkė tvirtino, kad vieną vakarą jos sesuo važiuodama sostinės Subačiaus gatve pamatė, kaip prie autobusų stotelėje stovinčio juodaodžio iš dviejų pusių pribėgo skustagalviai. Esą jie iš 25 metų Ganos piliečio atėmė mobilųjį telefoną bei aptalžė.
E. Jennings sesuo bei jos vyras užsienietį išgelbėjo – stabtelėjo prie jo ir paragino sėstis į automobilį. Dėl įvykio Vilniaus policija pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Publikacijoje nurodyti teiginiai papiktino ją perskaičiusį Artūrą P., todėl jis nutarė parašyti komentarą. Jame papasakojo apie savo įspūdžius iš kelionės JAV, kur juodaodžio nužudymas esą nebūtų traktuojamas kaip rasistinis išpuolis, bei paragino tuos pačius skustagalvius „prasinešti" per čigonų taborą – gal tada būtų sutramdyta prekyba narkotikais.
„Dešimt metų dirbu turizmo srityje, bendrauju su įvairių tautybių žmonėmis, todėl būtų keista, kad kurstyčiau rasinę neapykantą", - teisme kalbėjęs vilnietis pabrėžė, kad jam naudinga, jog kuo daugiau turistų atvažiuotų į Lietuvą.
Jis taip pat stebėjosi E. Jennings žurnalistams išsakytais teiginiais apie rasinę diskriminaciją Lietuvoje.
„Visą gyvenimą gyvenu Vilniuje ir jokių išpuolių nemačiau, o čia jos sesuo atvažiavo porai dienų ir jau iš karto pamatė, kaip talžo juodaodį, - stebėjosi viešbučio vadybininkas. – Parašiau, kad geriau būtų, jei skustagalviai apsilankytų čigonų tabore ir kovotų su narkotikų prekeiviais. Juk dabar jiems buvo lengviau užpulti vieną žmogų nei kovoti prieš visą taborą".
Kadangi Artūras P. neigia raginęs susidoroti su romų tautybės asmenimis, baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas nusprendė į posėdį iškviesti ŽLEK pirmininkę Editą Žiobienę, kuri turėtų paaiškinti, kodėl komisija nusprendė, jog komentarą rašęs skaitytojas kurstė neapykantą prieš kitos tautybės žmones.
DELFI primena, kad Baudžiamojo kodekso 170 straipsnyje numatyta, jog už interneto komentaruose skatinamą neapykantą ar kurstymą diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, gresia bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Už kurstymą smurtauti bei fiziškai susidoroti gresia dar griežtesnė bausmė - laisvės atėmimas iki trejų metų.
Už skaitytojų komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako jų autoriai, kurie už šmeižikiškus, viešųjų ar privačių asmenų garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius teiginius gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Ji gresia ir už smurto kurstymą, raginimus nuversti teisėtą Lietuvos valdžią bei kitokius neteisėtus veiksmus.
DELFI bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis ir jų prašymu suteikia duomenis apie skaitytoją, paskelbusį įstatymus pažeidžiantį komentarą.