„Jeigu aš esu dirbantysis ir šiuo metu esu paėmęs didelę paskolą, nesuduriu galo su galu, kodėl neleisti man dirbti daugiau nei 48 val.? Kodėl mane versti važiuoti, pavyzdžiui, į Didžiąją Britaniją, kur ar galėsiu tai daryti? Arba, pavyzdžiui, šiuo metu yra vasara ir įmonėje nėra darbo, aš prašau išleisti mane trims mėnesiams neapmokamų atostogų ir kodėl tai įstatymai draudžia", - svarstė R. Rudzkis.
Jis mano, kad Lietuvoje darbo santykių suvaržymai yra griežtesni nei Europos Sąjunga (ES) reikalauja.
„Pas mus yra nereikalingų draudimų, kurie niekam gero neatneša. Aš suprantu, kad reikia riboti darbdavių savivalę, bet jeigu yra susitarimas tarp darbdavio ir dirbančiojo, ir jeigu tam pritaria profsąjungos, kodėl to neleisti", - sakė jis.
Pašnekovas nesiima vienareikšmiškai vertinti galimybės paprastinti atleidimo iš darbo procedūrą, nes tai gali grėsti darbdavių piktnaudžiavimu.
„Šiuo metu negresia, nes pas mus trūksta darbo jėgos, bet ateityje situacija pasikeis ir jeigu mes liberalizuotume atleidimą iš darbo, tai galime sulaukti ir priešingo efekto, pavyzdžiui, piktnaudžiavimo", - tvirtino R. Rudzkis.
Kolegai antrina ir „DnB Nord" grupės ekonominių tyrimų vadovas Vadimas Titarenko, tvirtindamas, kad šalyse, kuriose darbo rinkos yra liberalesnės, užtikrinimas spartesnis ekonominis augimas ir greičiau auga gyventojų pajamos.
„Šiuo metu, kai mes turime prastoką situaciją darbo rinkoje, kai žmonės emigruoja, mes akivaizdžiai susiduriame su ekonominio augimo sulėtėjimu. Aš manau, kad liberalizavimas tikrai duotų vaisių", - svarstė analitikas.
Diferencijuoti minimalų atlygį
Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis DELFI taip pat sakė, kad ypatingi suvaržymai darbuotojų atleidimui sąlygoja didelį jaunimo nedarbą visoje ES.
Jis siūlo remtis kitose šalyse esančiu modeliu – diferencijuoti minimalų atlyginimą pagal amžių: nekvalifikuotam jaunimui mokėti mažesnį, o vyresniems – didesnį minimumą.
R. Kuodžio manymu, tai padėtų jaunimui įgyti kvalifikaciją ir integruotis į darbo rinką.
„Jei jaunimas yra kvalifikuotas, jis bet kokiu atveju nesutiks dirbti už minimalų atlygį", - sakė jis, paklaustas, ar tuo negalėtų piktnaudžiauti darbdaviai. Panaši minimalaus atlyginimo sistema egzistuoja Didžiojoje Britanijoje.
A.Sysas: susikrautų lagaminus
„Jeigu mes dar labiau liberalizuotumėme darbo santykius, tai tie kurie ketintų grįžti, negrįš ir dar kiti išvažiuotų. Pradėkime mokėti daugiau darbo užmokesčio, o ne kalbėkime, kad leiskime daugiau dirbti, tada jie daugiau užsidirbs. Reikia pirmiausiai mokėti už tą darbą, kurį padaro", - DELFI tvirtino Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas A. Sysas.
Jo teigimu, šiuo metu Lietuvoje per metus leidžiama dirbti 180 valandų viršvalandžių, tačiau oficialiai šių viršvalandžių lietuviai neišnaudoja.
„Tai kokių dar papildomų valandų reikia?", - klausė A. Sysas.
Skundų dėl darbo laiko, poilsio apskaitos ir apmokėjimo šiemet gauta 65 proc. daugiau nei pernai.
„Kai kalbama apie tai, kad leiskime dar ilgiau eksploatuoti žmones, jeigu žiūrėtume į darbo apmokėjimą, tai mūsų darbo apmokėjimas yra trečias ar antras nuo galo ES. Pirmoji emigracijos priežastis yra mažas darbo užmokestis, tai apie kokią dar diferenciaciją kalbama. Realiai niekas neis į gatves deginti vėliavų, paprasčiausiai susikraus lagaminus ir išvažiuos ten, kur mokama daugiau", - dėstė parlamentaras.
A. Sysas vienareikšmiškai nesutinka, kad būtų galima kam nors mokėti mažiau nei 800 Lt neatskaičiuos mokesčių.
Šiuo metu Lietuvoje nedarbo beveik nėra, o kitose šalyse dirba šimtai tūkstančių Lietuvos piliečių.