Statistikos departamento duomenimis, gegužę labiausiai brango transporto paslaugos – 3 proc., 1,3 proc. – sveikatos priežiūros paslaugos ir prekės, 0,8 proc. – maistas ir nealkoholiniai gėrimai.
Per metus (nuo 2007 m. gegužės iki šių metų gegužės – DELFI) labiausiai brango būstas, vanduo, elektra, dujos ir kitas kuras – 18,6 proc. , 18,1 proc. – maisto produktai, 15,6 proc. – transporto grupių prekės ir paslaugos, 3,4 proc. atpigo drabužiai ir avalynė.
Vartojimo prekės per metus pabrango 11,9, paslaugos – 12,5 proc.
2008 m. gegužės mėn. vidutinė metinė infliacija (12 paskutinių mėnesių ir atitinkamų ankstesnių 12 mėnesių vidutinio kainų lygio pokytis – DELFI) sudarė 8,5 proc.
DELFI primena, kad balandžio metinė infliacija (šį balandį lyginant su praėjusiu – DELFI) buvo 11,7 proc., metinė kovo – 11,3 proc.
Infliacija Lietuvoje ypač sparčiai ėmė didėti praėjusiųjų metų rudenį, o šių metų pradžioje perlipo 10 proc.
Lietuvos bankas prognozuoja, kad pirmoje šių metų pusėje infliacija turėtų pasiekti piką, o vėliau – nuosekliai mažėti. 2008 m. numatoma 9,8 proc. vidutinė metinė infliacija, 2009 m. – 6,3 proc., 2010 m. – 3,8 proc.
Lietuvos komercinis SEB bankas skaičiuoja, kad vidutinė metinė infliacija 2008 metais bus 8,5 proc. „Hansabankas" pateikia 9,5-10 proc. prognozę, „DnB Nord" prognozė – 9,5 proc.
M. Leika: sumažės, kai lėčiau augsime
Lietuvos banko Finansinio stabilumo skyriaus viršininkas Mindaugas Leika mano, kad infliacijos augimas Lietuvoje turėtų prislopti antrąjį šių metų pusmetį, kai sumažės visos šalies augimas.
„Prislopimo reikėtų laukti tada, kai mes pradėsime gerokai lėčiau augti. Infliacijos augimas Estijoje lėtėja, bet ir Estijos ekonomikos augimas smarkiai sulėtėjęs. Tai yra susiję dalykai, žymesnio vartotojų lūkesčių, noro vartoti pokyčių reikėtų tikėtis antroje metų pusėje", – DELFI pirmadienį sakė jis.
Tačiau kita vertus, jis pripažįsta, kad paskutiniais šių metų mėnesiais „galima sulaukti prastų signalų" – augančių šildymo ir energijos kainų. Tačiau kartu dėl gero derliaus laukiama maisto kainų stabilumo, dėl didėsiančio nedarbo gali sumažėti spaudimas didinti darbo užmokestį.