Tačiau tai pasirodė besąs mitas. Jau 1999 m. atliktas nepakantumo lygio Europos šalyse tyrimas parodė, kad Lietuva yra viena nepakančiausių Europoje – šiuo atžvilgiu nusileidome tik Vengrijai.
Kai kurie nepalankūs net lietuvių atžvilgiu
Jau ketverius metus ETC aiškinasi gyventojų nuomonę, šalia kokių visuomenės grupių atstovų jie nenorėtų gyventi. Bendrovių RAIT ir „Spinter tyrimai“ atliktos reprezentatyvios apklausos parodė, kad tradiciškai labiausiai kaimynystėje nenorima matyti romų (šiemet tokių žmonių buvo 69 proc.), homoseksualų (56 proc.), čečėnų (48 proc.).
Toliau rikiuojasi pabėgėliai (43 proc.), musulmonai (45 proc.), juodaodžiai (31 proc.), žydai (30 proc.), turkai (27 proc.), kinai (21 proc.).
Didelė dalis visuomenės ne tik nepageidauja gyventi netoliese tam tikrų tautybių, rasių ar kitų visuomenės grupių atstovų. Nors dalis jų vertinamos šiek tiek palankiau, nepakantumas kai kurių žmonių atžvilgiu, lyginant su praėjusių metų pradžia, padidėjo net kelis kartus.
Vis palankiau vertinami romai, homoseksualai, čečėnai. Gerokai išaugo tolerancija musulmonų atžvilgiu (prieš metus jų kaimynystėje nenorėjo matyti 6 iš 10 apklaustųjų). Tačiau keliais procentiniais punktais padidėjo nepakantumas juodaodžių, turkų, kinų, totorių, lenkų, amerikiečių atžvilgiu.
Beveik dvigubai daugiau žmonių nenorėtų gyventi greta ukrainiečių ar rusų, pusantro karto – greta žydų (pernai šį atsakymą rinkosi tik 18 proc. respondentų). Triskart išaugo nepakantumas europiečių atžvilgiu (nuo 1,6 proc. iki 4,6 proc.), šešiskart – lietuvių (nuo 0,4 proc. iki 2,5 proc.).
Anot T. Leončiko, visuomenėje nuotaikų kaita susijusi ne su kurios nors visuomenės grupės dydžiu. Neigiamos nuostatos esą sustiprėja, kai žiniasklaidoje pagausėja nepalankios informacijos apie tam tikrą žmonių grupę. Pavyzdžiui, netolerancija rusai, lenkų ir žydų atžvilgiu sustiprėjo, nors jų skaičius smarkiai nekito.
„Tai nereiškia, kad šie žmonės pradėjo kelti problemų, - tvirtino sociologas. – Tai yra signalas, kad visuomenėje esama susierzinimo. Bendras nepakantumo lygis išaugo. Kuo jis virs, neaišku. Gali būtų panaudotas tam tikrais tikslais ar įgyti kitų išraiškų“.
Visuomenę tolerantiška vadina tik kas ketvirtas
Tuo tarpu Jaunimo reikalų departamento užsakytas tyrimas paneigė stereotipą, kad jauni žmonės, tradiciškai atviri, besidomintys naujovėmis ir kitomis kultūromis, yra tolerantiškesni. Gruodį RAIT atliktos apklausos rezultatai buvo lyginami su minėtu ETC tyrimu, kuris buvo atliekamas pernai vasarį ir kovą.
Jaunuoliai palankiau nei visos visuomenės atstovai vertino čečėnus, pabėgėlius, musulmonus, juodaodžius. Tačiau romų, žydų, turkų, kinų, amerikiečių, lietuvių atžvilgiu jų nuomonė buvo keliais procentiniais punktais neigiamesnė.
Ypač ryškūs skirtumai užfiksuoti vertinant lenkus (jų kaimynystėje nenorėtų gyventi dešimtadalis žmonių, o tarp jaunimo tokių atsirado 23 proc.) ir rusus (8 proc. ir 14 proc.) – žmones, kurie nuo seno gyvena Lietuvoje.
Labiausiai tarp kaimynų jauni žmonės nenorėtų matyti narkomanų (92 proc.), alkoholikų (86 proc.), sergančiųjų AIDS arba užsikrėtusiųjų ŽIV (70 proc.), anksčiau teistų asmenų (63 proc.), asmenų su psichine negalia (57 proc.), gėjų (56 proc.), lesbiečių (42 proc.), netradicinių religinių judėjimų narių (35 proc.).
Jiems nepatiktų gyventi net šalia tokių žmonių kaip skurstantieji, feministai, pensininkai, daugiavaikės šeimos, neįgalieji, jaunimo subkultūrų atstovai, žalieji, nesusituokusios poros (nuo kelių procentų iki trečdalio respondentų).
Palyginus kelias apklausas paaiškėjo, kad tolerancija nuolat auga tik lesbiečių ir pabėgėlių atžvilgiu, o sergantieji AIDS arba užsikrėtusieji ŽIV vertinami vis nepalankiau. Kai kurių kitų visuomenės grupių atstovai prieš trejus metus buvo vertinami kur kas palankiau nei 2000-aisiais, tačiau pernai nuomonė apie juos vėl smuko žemyn.
Tik 27 proc. pernykštės apklausos dalyvių sutiko, kad mūsų visuomenė yra tolerantiška.
Diskusijoje dalyvavęs Jaunimo reikalų departamento direktoriaus pavaduotojas Juozas Meldžiukas tikino, kad jaunuoliai nėra tolerantiškesni už vyresniuosius. Anot jo, netolerantiškiausiai nusiteikę 14-17 m. amžiaus paaugliai, tik pradinį išsilavinimą turintys ir mažuose miesteliuose ar kaimuose gyvenantys respondentai.