Aplinkos ministerijos pareigūnė užsiminė, jog atliekamas tyrimas „dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba“.
„Čia yra tyrimas, atliekamas gauto skundo dėl KNNP vadovės A. Stancikienės ir VSTT vadovės Rūtos Baškytės veiksmų. Dėl pareigūnų veiksmų ir vyksta tyrimas ir, manau, kad nekorektiška būtų dabar kalbėti apie turinį ir tyrimo eigą, apie galimus kažkokius rezultatus, kol vyksta tyrimas. Paprastai nei viena valstybės institucija nekomentuoja, nes vyksta tyrimas ir kur pakryps tas tyrimas, kokios išvados bus – pagrįstas ar nepagrįstas, negaliu to nei patvirtinti nei paneigi“, - DELFI sakė O. Bubnelienė.
Pasak O. Bubnelienės, minėtas skundas nėra anoniminis, tačiau pareiškėjus įvardinti pareigūnė atsisakė.
„Negaliu sakyti, nes pagal duomenų apsaugos įstatymą, žmonės nesutinka kad būtų viešinamos jų pavardės“, - aiškino pareigūnė.
Anot O. Bubnelienės, gavus tokius skundus, juolab jei jie nėra anoniminiai ir jei juose minimi aukšto rango pareigūnai, Aplinkos ministerijos Kontrolės skyrius privalo juos patikrinti ir ištirti.
Klausiama, ar tokiu atveju yra atsižvelgiama į pačių skundų pareiškėjų galimus interesus, O. Bubnelienė atsakė, jog „interesą privalo įrodyti teisėsaugos institucijos, mes žiūrime ar pareigūnų veiksmai – teisėti ir ar teisingi.
A. Stancikienė: tai persekiojimas už principingumą
VSTT vadovė R. Baškytė teigė, jog tiriamame skunde nėra pateikta nei vieno naujo ir iki šiol nebuvusio ištirto fakto.
„Kadangi nėra nei vieno naujo fakto, kuris šiame skunde pateiktas, nei kad pateikta ankstesniuose, aš nieko esminiai rimto nematau, dėl ko reiktų kabinėtis. Bet, kiek teko ministerijoje pasikalbėti, bent jau man bandoma pasakyti, kad šiuo atveju siekiama išsamiai ištirti situaciją ir padėti tašką visiems laikams, kad niekas daugiau nesiskųstų. Bet jei yra noras skųstis, tai tie skundai ir toliau bus rašomi. Manau, kad jei neliktų A. Stancikienės pasibaigtų visi skundai ir visos problemos, o jei manęs – tai būtų ramu visoje Lietuvoje“, - teigė R. Baškytė.
KNNP vadovė A. Stancikienė teigė, jog minėtasis skundas – „elementarus persekiojimas už principingą pareigų atlikimą“.
„Šį skundą pasirašiusieji – praktiškai visi suinteresuoti asmenys, turintys labai aiškius privačius interesus, praktiškai visi su mumis turi teisminių bylų dėl galimai neteisėtų statybų, vienas iš jų su mumis teisiasi, atsisakydamas išsikelti iš tarnybinio buto, nors niekuomet pas mus nedirbo ir tas butas niekaip negali jam priklausyti. Trys iš pasirašiusių šį skundą – Neringos savivaldybės tarybos nariai“, - DELFI sakė A. Stancikienė.
Be to, anot KNNP vadovės, skunde minimi atvejai tirti jau po 2 – 3 kartus, kai kurie ištirti ir per šių metų pavasarį paties ministro A. Paulausko inicijuotą KNNP veiklos auditą.
“Matome, kad didžiausia problema – saugomos teritorijos, mes kaltinami, kad nemokame susitarti su taip vadinamais norinčiaisiais investuoti, t.y. su tais, kurių dauguma šiuo metu teismuose”, - teigė A. Stancikienė.
Šiuo metu Aplinkos ministerijos tiriamas skundas, kurį pasirašo Neringos savivaldybės bendruomenės nariais įsivardinę asmenys, adresuotas Seimo audito komiteto pirmininkui Artūrui Skardžiui, Seimo aplinkos komitetui (pirmininkas socialdemokratas Bronius Bradauskas, vicepirmininkas socialliberalas Gediminas Jakavonis – DELFI), Valstybės kontrolieriui, Seimo kontrolieriui, Aplinkos ministrui A. Paulauskui ir Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai.
Beje, skundas parašytas tą pačią dieną – gegužės 20 d., kai A. Skardžius išrinktas Seimo audito komiteto pirmininku.
Pareiškėjai prašo ištirti VSTT vadovės R. Baškytės ir KNNP vadovės A. Stancikienės veiklą „pažeidžiant Konstituciją ir Valstybės tarnybos įstatymą“.
Suskaičiuotos darbo valandos ir žala valstybei
Skunde minimi tarnybinių automobilių pirkimai KNNP be VSTT leidimo. A. Stancikienės teigimu, lėšas automobiliams pirkti tikslingai skyrė ne kas kitas, o VSTT, todėl be šios tarnybos žinios automobiliai negalėjo būti nupirkti. Šiuo atveju, kaip pažeidimu buvo įvardijama tai, kad nebuvo gautas raštiškas R. Baškytės leidimas.
„Šiuo atveju nei mes pinigus išmetėm, nei iššvaistėm, tiesiog formalumas – esą reikėjo dar vieno rašto“, - teigė A. Stancikienė.
Skundo autoriai savo ruožtu piktinasi, kad dėl minėto pažeidimo VSTT vadovė R. Baškytė iki šiol nenubaudė A. Stancikienės.
Pareiškėjai skunde taip pat mini, esą KNNP darbuotojai „kasdien už valstybės lėšas vežiojami į darbą ir iš jo“, neva administracijos darbuotojai kasdiena darbe nebūna apie pusantros valandos, nes „atvyksta į darbą 8.40 ir išvyksta 16.20“. Dėl to esą padaryta „žala valstybei sudaro iki 100 000 litų“.
Be kita to, skunde teigiama, esą „nėra ištirtas faktas, kas per praėjusius 2,5 metų nedarbo dienomis nuolat naudojasi KNNP automobiliais, nors AB „Smiltynės perkėla“ tai filmuoja ir fiksuoja elektroninėse laikmenose“.
Taip pat minima, esą VSTT vadovė R. Baškytė yra šališka A. Stancikienės atžvilgiu, todėl prašoma tyrimą pavesti atlikti kitai tarnybai.
Skundai pasipylė A. Paulauskui tapus ministru
Skundai, daugiausia anoniminiai, dėl KNNP direkcijos vadovės A. Stancikienės veiklos pasipylė šių metų pradžioje naujuoju aplinkos ministru tapus Artūrui Paulauskui.
Pastarasis minėtų skundų pagrindu pavedė atlikti KNNP veiklos auditą.
Vėliau reaguoti į gausybę skundų, kurių nemažą dalį rašo tie patys asmenys, tarp jų ir besieisiantys su KNNP dėl galimai nelegalių statybų, yra raginęs ir B. Bradausko vadovaujams Seimo aplinkos komitetas.
Aktyviai į skundus reaguoja ir socialliberalas Seimo aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas G. Jakavonis, artimas nelegaliai pasistatyto vagonėlio Kuršių marių pakrantėje savininko Rolando Zujevo bendražygis.
G. Jakavonis dėl KNNP vadovės A. Stancikienės veiklos yra kreipęsis ir į Generalinę prokuratūrą bei į Valstybės kontrolę.
Šių metų pradžioje surengtame pikete Neringoje, G. Jakavonis viešai lygino A. Stancikienę su pokariu Lietuvoje siautėjusiais stribais.
A. Stancikienė ir R. Baškytė savo ruožtu yra viešai teigusios, kad patiria spaudimą iš politikų ir kitų suinteresuotų asmenų. Jų nepasitenkinimą esą sukėlė priimti sprendimai neleisti statybų saugomose teritorijose.
Apie tai, jog dauguma pasipylusių skundų – anoniminiai, dauguma jų ministerijos jau buvo anksčiau nagrinėti bei atsakyti, ir darbą pradėjus naujam aplinkos ministrui A. Paulauskui siunčiami iš naujo, DELFI anksčiau yra sakiusi Aplinkos ministerijos sekretorė Jūratė Juozaitienė.
„Skundų turinys beveik nesikeičia. Galbūt keičiasi kartais tik autoriai – vienu atveju jie pasirašomi Kuršių nerijos mylėtojų draugijos, kitu atveju – Kuršių nerijos bičiulių ir pan. Šių metų pradžioje pasipylė naujų skundų banga. Aišku, kad atėjus naujam ministrui tie skundai, dėl kurių atsakymai, matyt, nepatenkino, jie vėl antru kartu siunčiami. Manau, kad daugelį tų problemų galima išspręsti civilizuotai, nei tos direktorės puolant, nei besiaiškinant per spaudą. Ne riksmais, ne šauksmais ir ne skundais“, - anksčiau yra sakiusi J. Juozaitienė.