Dar viena siūloma priemonė – dvejais metais iki 5 metų pratęsti terminą, kuriam praėjus gyventojui nereikia mokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio nuo parduoto nekilnojamojo turto prieaugio. Šiuo metu mokesčio mokėti nereikia nekilnojamąjį turtą pardavus po trejų metų nuo jo pirkimo dienos.

Tačiau kartu numatoma, kad deklaruotą gyvenamąją vietą galima parduoti ir anksčiau, nemokant mokesčių nuo gauto pelno.

Pasak Finansų ministerijos, jeigu gyvenamoji vieta išlaikyta trumpiau nei dvejus metus, būtų neapmokestinamos tos pajamos, kurios per 1 metus panaudotos kito gyvenamojo būsto, kuriame būtų deklaruota jo gyvenamoji vieta, įsigijimui.

Siūloma, kad pakeitimai įsigaliotų nuo kitų metų, jie būtų taikomi tik naujai išduodamų paskolų gavėjams. Todėl anksčiau pasiėmę būsto paskolas ir toliau galės naudotis šia lengvata.

Buvo socialiai neteisinga

„Hansabanko“ Finansų rinkų tarnybos vadovas Tomas Andrejauskas DELFI sakė, kad šios mokesčių lengvatos atsisakymas „yra mažiukas žingsniukas kovoje su infliacija“. Jis mano, kad infliacijai suvaldyti nepakanka pavienių lengvatų naikinimo.

„Jeigu jau ryžtasi žengti tokį žingsnį, tai turbūt reikėtų prieiti ir prie kitų lengvatų, kurios skatina vartojimą, visų pirma pridėtinės vertės mokesčio lengvatų“, - sakė analitikas.

Jo manymu, lengvata jau yra atgyvenusi ir buvo socialiai neteisinga.

„Kompensavimas buvo orientuotas į mažesnes pajamas gaunančius žmones, o dabar yra taip, kad iš to labiau išlošia didesnes pajamas gaunantys ir galintys nusipirkti brangesnį būstą, nes jie daugiau gauna ir kompensacijos“, - tvirtino T. Andrejauskas.

Reikėtų naikinti ir jau pasiėmusiems

Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas Žilvinas Šilėnas DELFI sakė, kad šią lengvatą reikia naikinti radikaliau – ne tik naujai išduodamoms, bet ir jau pasiimtoms paskoloms būstui įsigyti.

„Valstybė neturėtų remti naują būstą įsigyjančių gyventojų, kitų piliečių sąskaita. Taikoma mokesčių lengvata ir taip jau prisidėjo prie smarkaus nekilnojamojo turto kainų ir infliacijos kilimo. Tačiau, jei mokesčių lengvata bus panaikinta tik naujai išduodamoms paskoloms, tikėtina, kad įvyks dar vienas laikinas nekilnojamojo turto kainų kilimas, nes potencialūs pirkėjai stengsis būstą įsigyti iki tol, kol lengvata dar galioja – 2009 metų sausio“, – sakė ekspertas.

Tai esą tik prisidėtų prie dabartinių infliacinių procesų ir nestabilumo būsto rinkoje.

Jo manymu, bendras mokesčių sumažinimas, o ne tikslinės lengvatos yra sąžiningesnis būdas padėti piliečiams.

DELFI primena, kad naikinti GPM lengvatą valdžią ragino kone visi be išimties analitikai. Pripažįstama, kad ši lengvata prisidėjo prie nekilnojamojo turto burbulo.

Pernai gruodį pristatydamas Vyriausybės patvirtintą vidutinės trukmės laikotarpio antiinfliacinėje strategiją ir jos įgyvendinimo priemonių planą finansų ministras Rimantas Šadžius kalbėjo apie šių lengvatų naikinimą.

Šiuo metu visi gyventojai, pirkdami būstą pasiskolinę pinigų iš banko gali pasinaudoti GPM lengvata, leidžiančia deklaruojant pajamas susigrąžinti dalį sumokėtų palūkanų.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją