Šiame įstatyme teigiama, kad po penkerių metų kariuomenėje nebus privalomosios pradinės karo tarnybos karių. Metais anksčiau – 2012-aisiais šauktinių kariuomenėje turėtų būti iki 1,6 tūkst. – tiek pat, kiek šiemet.
Apeinama Konstitucija?
Principinė kariuomenės struktūra artimiausiais metais Seimo posėdyje didesnių diskusijų nesukėlė, tačiau projekto eilutė „privalomosios pradinės karo tarnybos karių – 0“ sukėlė karštas batalijas.
Konservatorei Rasai Juknevičienei užkliuvo tai, kad projekte nenurodyta, kas kariuomenėje pakeis šauktinius ir kaip bus įgyvendinama Konstitucija. Mat jos 139 straipsnyje, be kita ko, teigiama, jog šalies gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo yra kiekvieno Lietuvos piliečio teisė ir pareiga, o Lietuvos piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą įstatymo nustatyta tvarka.
„Jei pereiname prie profesionalios kariuomenės, turime aiškiai tai pasakyti ir pakeisti įstatymus taip, kad jie atitiktų Konstituciją“, - aiškino parlamentarė.
„Piliečiai turi būti mokomi atlikti privalomąją karo tarnybą, nebūtinai kaip šauktiniai. Žmonės turi būti apmokomi ginti tėvynę“, - pridūrė ji ir padėkojo kolegoms, kad nustatė didesnį minimalų karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių skaičių – ne 5 tūkst., kaip siūlyta projekte, o 6 tūkst.
Projektą kritikavo ir kiti Tėvynės sąjungos frakcijos atstovai. Ši frakcija nusprendė nedalyvauti balsavime, vienintelis Kęstutis Čilinskas balsavo ir susilaikė. Tuo tarpu balsavime dėl įstatymo, kuriuo buvo nustatyta kariuomenės struktūra 2009 m. ir 2014 m., dalyvavusi konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė balsavo „prieš“.
Jau seniai už profesionalią kariuomenę agituojančių liberalų atstovas Seimo vicepirmininkas Gintaras Steponavičius teigė, jog laipsniškas šauktinių atsisakymas yra nepakankamai ryžtingas, tačiau tai esą geriau negu nieko. Anot jo, šauktiniams reikalinga milžiniška aptarnavimo sistema, kuri reikalauja nemažai išlaidų.
G. Steponavičius priminė, kad lygiai prieš 598 m. įvykusį Žalgirio mūšį laimėjo profesionalios kariuomenės principu grindžiami pulkai. Konservatorius Rimantas Jonas Dagys į tai replikavo teigdamas, esą šiame mūšyje dalyvavo apmokyti šauktiniai ir tik nedidelę kariuomenės dalį sudarė kunigaikščių turimi nuolatiniai karių būriai.
Mašiną perka Latvijoje, o Seime kalba apie patriotizmą
Parlamentarai ilgiau nei pusvalandį ginčijosi, ar šauktinių atsisakymas nesusilpnins gyventojų patriotiškumo ir ar Lietuva apskritai galėtų pasipriešinti valstybės užpuolikams.
„Tai – antivalstybinis įstatymas, didžiulis nusikaltimas, sąmoningas mūsų valstybės naikinimas, - piktinosi frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ narys Petras Gražulis. – Šita kariuomenė neiššaus nė vieno šovinio. Joje neliks jokio idealizmo ir patriotizmo, vien materializmas“.
Socialdemokratas Algirdas Sysas kolegai, prieš keletą metų įsigijusiam automobilį Latvijoje ir dėl palankesnės mokesčių sistemos sutaupiusiam šiek tiek pinigų, ironiškai pasiūlė nekalbėti apie patriotizmą.
Kaip pabrėžė kitas socdemas, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, 1940-aisiais šalyje buvo šauktinių kariuomenė, bet atėjus sovietų armijai jai neteko iššauti nė šūvio. Anot ministro, reikia tokios kariuomenės, kuri atgrasytų priešus, o prireikus būtų galima kliautis rezerve esančiais kariais.
„Tvarkiečių“ atstovas Egidijus Klumbys apgailestavo, kad lietuviai dabar tampa „okupacinių kariuomenių dalimi“, turėdamas omenyje tarptautinėse misijose tarnaujančius karius. Anot parlamentaro, Lietuvos ir kitų šalių kariams Irake ar Afganistane tenka susidurti ne su profesionalais, o su kovotojais, kurie ima ginklą iš idėjos.
„Žmonės turi mokėti gintis, o ne tada, kai kas nors atsitiks, tapti patrankų mėsa“, - antrino R. J. Dagys.
Socialdemokratų frakcijos narys Andrius Baranauskas stebėjosi, kad parlamentarai ginčijasi, „lyg kariuomenė būtų ginkluota kuokomis, vėzdais ir muškietomis“. Anot jo, dabar naudojami visai kitokie ginklai – elektroniniai, lazeriniai.
Savo ruožtu „darbietis“ Rimantas Bašys pasiūlė nepervertinti Lietuvos kariuomenės pajėgumų – esą ji neturi tankų ir turi tik kelis lėktuvus, todėl net su šauktiniais būtų nelengva atremti priešo užpuolimą. „Vienas lėktuvas gali sunaikinti visus šauktinius“, - aiškino jis.
Konservatoriai paprašė įstatymus vetuoti
Vos Seimas antradienį patvirtino Lietuvos kariuomenės principinę struktūrą iki 2014 m., opozicinė Tėvynės sąjungos frakcija viešai paragino prezidentą Valdą Adamkų vetuoti šiuos įstatymus.
„Suprantame, kad Lietuvai reikalinga profesionali, gerai aprūpinta, motyvuota, intelektuali kariuomenė, galinti būti ne tik Lietuvos gynybos branduoliu, bet ir sėkmingai dalyvauti tarptautinėse misijose“, - teigiama kreipimesi, tačiau čia pat teigiama, jog įstatymai neatitinka Konstitucijos.
Priėmus įstatymus esą neliko jokios sistemos, kuri numatytų, kaip piliečiai bus apmokomi ginti valstybę, kokia forma jie atliks karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Kitaip tariant, Vyriausybė esą nenumato alternatyvų šauktiniams.
„Atkreipiame dėmesį ir į tai, kad prieš stodama į NATO Lietuva pasižadėjo skirti pakankamą finansavimą savo kariuomenei, tai yra užtikrinti pakankamą gynybinę galią, - teigia konservatoriai. – Pastaraisiais metais Lietuva tik tolo nuo pažadėtų 2 proc. nuo BVP krašto apsaugai ir šiuo metu jau baigia pasiekti patį žemiausią lygį tarp visų NATO valstybių“.
Lietuvą krašto apsaugai skiria tik 1,17 proc. nuo BVP, Estija – 1,62 proc., o Latvija – 1,61 proc.