Strasbūras dar vasario 19-ąją buvo konstatavęs, kad Sausio 13-osios perversmininkų J. Kuolelio, Mykolo Burokevičiaus ir Leono Bartoševičiaus skundai prieš Lietuvą yra nepagrįsti.
Strasbūro teismas nagrinėjo, ar buvo pažeistos šių asmenų teisės pagal šešis Europos žmogaus teisių konvencijos straipsnius. Jie numato teisę į teismą per pagrįstus laiko terminus, bausmę pagal įstatymą, sąžinės, saviraiškos ir susivienijimų laisvę.
DELFI primena, kad tai buvo pirmoji byla prieš Lietuvą dėl sąžinės laisvės, saviraiškos bei susivienijimų laisvės.
M. Burokevičius prašė jam iš Lietuvos priteisti 3 mln. Lt moralinei ir materialinei žalai atlyginti. Suma apskaičiuota pagal kalėjime praleistas dienas. J. Kuolelis prašė priteisti 4,316 mln. Lt.
Abejojo Lietuvos valstybingumu
Buvę komunistų partijos nariai skundėsi, kad jų bylos Lietuvos teismuose buvo nagrinėjamos nepagrįstai ilgai – dešimtmetį.
„Teismas pripažįsta, kad ši byla akivaizdžiai buvo itin sudėtinga ir nėra pagrindo daryti prielaidą, kad Lietuvos institucijoms nepakako stropumo“, - teigiama sprendime. EŽTT taip pat pabrėžė, kad bylai nagrinėti sugaištas laikas, atsižvelgiant į aplinkybes, buvo ilgas pagrįstai.
Anot perversmininkų, jie buvo nuteisti už veiką, kuri tuo metu nelaikyta nusikaltimu. Tuo metu Lietuva esą nebuvo tikra nepriklausoma valstybė ir faktiškai priklausė Sovietų Sąjungai. Mūsų šalis nepriklausoma esą tapo tik kai ją po nepavykusio 1991 m. rugpjūčio pučo pripažino SSRS.
Savo ruožtu Vyriausybė pabrėžė, kad Lietuva nepriklausomybę atkūrė 1990 m. kovo 11 d. Nuo to laiko Sovietų Sąjunga neturėjo suvereniteto Lietuvai, o iki ją pripažino Maskva, tai buvo padariusios 59 valstybės. Anot Vyriausybės, perversmininkai buvo profesionalūs politikai, todėl turėjo žinoti istorines ir politines realijas bei teisines savo veiksmų pasekmes.
Pasak EŽTT, visi trys asmenys negalėjo nežinoti apie nusikalstamą pagal Lietuvos įstatymus savo veiksmų prigimtį. Jie buvo nuteisti už veikas, aiškiai apibrėžtas nepriklausomybę atkūrusios šalies teisyne.
Nuteisti tik šeši perversmininkai
Skųsdamiesi EŽTT du iš šių perversmininkų – 1927 m. gimęs M. Burokevičius ir 1930 m. gimęs J. Kuolelis kalėjo Vilniaus antrojoje griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje. 1928 m. gimęs L. Bartoševičius, laisvės atėmimo bausmę atlikęs anksčiau, gyveno sostinėje.
Už aktyvų dalyvavimą antivalstybinėje veikloje, viešus raginimus pažeisti Lietuvos suverenitetą ir nuversti teisėtą valdžią jiems buvo skirta atitinkamai 12, šešeri ir treji metai nelaisvės. Vėliau bausmė pastarajam sutrumpinta perpus.
Vilniaus apygardos teismas 385 tomus sudarančioje Sausio 13-osios byloje nuosprendį 1999 metais paskelbė tik šešiems perversmininkams.
Akistatos su teisingumu išvengė net 42 prieš Lietuvos laisvę kovoję sovietų okupacinės kariuomenės ir KGB atstovai. Išvykus Rusijos tankams, mūsų šalį paliko ir kariškiai, įtariami itin pavojingais valstybiniais nusikaltimais.