A.Monkevičius, atstovaujantis Lietuvai Europos kosmoso taryboje, grįžęs iš Europos šalių ministrų, atsakingų už kosmosą, susitikimo Kuru kosminiame centre (Prancūzijos Gviana) penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje aiškino, kad Lietuvai nedalyvauti EKA – didelė žala. Pasak ministro, būtina spartinti įsijungimą į kosmoso organizaciją.
A. Monkevičius primena, kad Lietuva moka ES nario mokestį, iš kurio finansuojamos ir kosminės programos. Tačiau Lietuva, nedalyvaudama kosminėse programose, minėto mokesčio neatsiima taip finansuodama kitų šalių projektus.
Ministro teigimu, norima, kad žmonės būtų laimingi. „Kaip tai padaryti - nėra kito kelio, kaip protą sujungti su kuriančio žmogaus veikla. Kaip padaryti, kad mūsų protai galėtų dalyvauti kuriančioje veikloje - šiandien pagrindinis uždavinys daugeliui valstybių“, - kalbėjo A. Monkevičius.
Anot jo, protas ir kuriančios veiklos sujungimą puikiai įgyvendino Danija ir Suomija. Ministras priminė, kad į EKA nepriimama šiaip sau – pirma reikia įrodyti, kad mokslas ir verslas sugeba bendradarbiauti. Kad šalis būtų visavertė EKA narė, reikia keleto metų pasirengimo.
Be to, aiškino A. Monkevičius, reikia sugebėti atsiimti ne mažiau 90 proc. investuotų pinigų. Tačiau juos verslas turi sugebėti atsiimti ne per dotacijas ES ar valstybės biudžetą. Kartu A. Monkevičius pripažino, kad šalies ekonomika dar nėra pakankamai konkurencinga.
Mokslas pasiruošęs
Ministras pasakojo ir apie kosmose kuriamas bei iš karto praktikoje pritaikomas technologijas. Čia gimsta dvisluoksnės pižamos kūdikių mirtingumui sumažinti, kosminės technologijos padeda gaminti kojos protezus, didžiąja dalimi padedančius sumažinti negalią. Ortodontijoje tai – medžiagos žandikaulio ir dantų koregavimui. Kosmose gimsta ir ekologiški varikliai automobiliams, „Kosmoso akis“ – įrankis klaidų paieškai tekstilės audinių raštuose, prietaisai uždaro vandens stiklo sistemos vandens valymui, ugniai atspari tekstilė, naudojama namų statybai, automobilių tentų gamybai.
„Dalyvavimas priešakiniuose tyrimuose yra galimybė protą sujungti su verslu ir gauti didžiausią pridėtinę vertę“, - sakė A. Monkevičius. Laukianti užduotis - per tą dešimt metų išmokti ir pradėti dalyvauti minėtuose tyrimuose.
Ministro teigimu, Lietuvos įmonės galėtų veikti navigacinių sistemų plėtros ir pritaikymo Lietuvai, kartografijos, žemėtvarkos, aplinkosaugos, televizijos, greitaeigio interneto ir ryšių paslaugų teikimo kosminių technologijų srityse.
Anot A. Monkevičiaus, Lietuvos mokslas dalyvauti minėtų technologijų kūrime pajėgus ir turi potencialą. Kaip parodė tyrimas, kosmoso tyrimų veikloje pasiruošusios dalyvauti 34 Lietuvos mokslo institucijos ar mokslininkų grupės.
Stabdys protų nutekėjimą
Fizikos instituto Žvaigždžių sistemų fizikos skyriaus vedėjas prof. dr. Vladas Vansevičius sakė, kad šalies apsisprendimas stoti į EKA svarbus, atveriantis galimybės dalyvauti EKA projektuose. Iki šiol tai teko daryti per trečiąsias šalis.
Tačiau, pasak profesoriaus, didžiausias nesusipratimas – žodis kosmosas, kuris kol kas Lietuvos žmones gąsdina. V. Vansevičius mano, kad dalyvavimas kosmoso programose padės stabdyti „protų nutekėjimą“. Be to, lietuvių mokslininkų sukurti kosmose naudojami prietaisai kels lietuvių pasididžiavimą.
Stoti į EKA Lietuva apsisprendė paskutinė iš Baltijos šalių. Estai įsijungimo procesą pradėjo pernai, latviai - pavasarį.
Projektą kuruos Lietuvos mokslo taryba. Ji analizuos mokslo ir verslo galimybes, po metų turėtų būti įkurta Lietuvos kosmoso agentūra. Nuo 2010 m. agentūros išlaikymui reikės skirti po 1 mln. Lt, tačiau teigiama, kad iš karto pradėjus dalyvauti projektuose, prasidės sumokėtų pinigų grąžinimas.
Skaičiuojama, kad projektui plėtoti, įmonėms ir mokslininkams skatinti, kitoms išlaidoms nuo 2010 m. iki įstojant į EKA (maždaug 8–10 metų) kasmet iš biudžeto tektų atriekti maždaug po porą milijonų litų. Įstojus į kosmoso agentūrą tektų mokėti visą nario mokestį – apie 10 mln. litų per metus. Anksčiausiai Lietuva gali tikėtis būti priimta į EKA 2019 m.