Keli juodai apsirengę vyrai, nešini trimis raudonomis vėliavomis su viduryje baltais ir juodais dažais nupieštomis stilizuotomis svastikomis, į Dubysos slėnį atžygiavo šeštadienį priešpiet kartu su sąskrydžio dalyviais. Jie įsitaisė tribūnų viršuje ir, mojuodami vėliavomis, ramiai klausėsi tremtinių kalbų, sveikinimų, giesmių ir dainių, Kauno arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus aukotų šv. Mišių.
Tarp nekviestų svečių buvo matyti ultraradikaliais pareiškimais pagarsėjęs Visvaldas Mažonas.
Pastebėjusi vėliavas su piešiniais, primenančiais nacių simboliką, V. Aleknaitė-Abramikienė paskambino šalies policijos vadovui. V. Telyčėnas esą pažadėjo duoti nurodymą, kad juodai vilkinčių vyrų sąskrydyje nebeliktų. Kadangi po Dubysos slėnį vaikštantys policininkai jų neišprašė, parlamentarė generaliniam komisarui paskambino dar kartą, tačiau iš šis pokalbis buvo nevaisingas.
„Kaip visada sąskrydyje pasirodo tie žmonės. Tiesa, dabar jau su kitokia vėliava – joje nebeliko balto rutulio. Gal jiems paaiškinta, kad tai nėra nacių simbolis?“ – kalbėdama su DELFI spėliojo V. Aleknaitė-Abramikienė.
Jos iniciatyva Seimas neseniai uždraudė susirinkimuose naudoti nacių ir sovietų simboliką.
„Nejauku matyti tokias abejotinas vėliavas vietoje, kur susirinkę kankiniai, tremtiniai, nors jie ir sako esantys labai tautiški“, - kalbėjo konservatorė.
V. Aleknaitė-Abramikienė apgailestavo, kad policininkai į iš tolo šviečiančias raudonas vėliavas žiūrėjo abejingai. „Tikriausiai jei kas nors atsineštų Stalino portretą, taip pat niekas nieko nedarytų“, - svarstė ji.
Netrukus į nekviestus svečius dėmesį atkreipė V. Landsbergis, atvykęs pasveikinti sąskrydžio dalyvių.
„Man sakė, kad renginys išvalytas. Čia neturi būti apsimetusių fašistukų su „hakenkroicais“, kurie sugebėjo prisitrinti prie eisenos, - įpykęs nuo scenos sušuko europarlamentaras. – Partizanai, jūs kažkada kovojote už laisvę. Nueikite dabar ir tegul jie dingsta, kad net kulnai rūktų“.
Po šio raginimo buvo nutrauktas tremtinių choro koncertas, o minia sąskrydžio dalyvių patraukė juodai vilkinčių vyrų link. Iki tol buvę gana ramūs, kai kurie iš jų įsismarkavo. „Murze tu, kokią teisę turi man aiškinti, kur būti ir ką veikti?“ – ant vienos senyvos moters ėmė šaukti juodai vilkintis pusamžis vyras.
Šimtai buvusių tremtinių ir partizanų pradėjo skanduoti „Gėda!“ ir raginti nekviestuosius palikti Dubysos slėnį. Jų apsuptas V. Mažonas pradėjo žurnalistams aiškinti, esą jis su bendraminčiais į sąskrydį atvyksta kasmet.
Kadangi galiausiai atėjo ir keli policininkai, nekviesti svečiai susirinko vėliavas ir iškeliavo iš slėnio. Prieš tai keli pagyvenę sąskrydžio dalyviai, susiginčiję dėl politinių pažiūrų, dar suspėjo apsikumščiuoti.