Tokiomis mintimis V. Landsbergis penktadienį dalijosi Demokratinės politikos instituto ir Konrado Adenauerio fondo surengtoje tarptautinėje konferencijoje „Iššūkiai ES energetinei nepriklausomybei: gresianti dujų sektoriaus krizė“.
ES identiteto krizė: vertybės ar interesai?
Europarlamentaro teigimu, anksčiau buvo svarbus karinis saugumas, bet pastaruoju metu atsirado kitų būdų dominuoti pasaulyje, o dominuoti, valdyti ir tapti pavojingu esą tapo madinga. Šaltojo karo metais kapitalizmas vadovavosi tam tikrais principais, komunizmas gyvavo „vienišas su savo mentalitetu, kaip pasiekti valdžią“.
Šių dviejų pasaulių susiliejimą atmesdavo tiek Vakarai, tiek sovietai, tačiau dabar, anot V. Landsbergio, pastebimas šioks toks suartėjimas. Vietoj kapitalizmo ir komunizmo esą atsirado „kyšizmas“ – Rusija kuria naujus ginklus kovai su Vakarais, o daugybė tarptautinių kompanijų neatsisako pirkti vogtą nuosavybę.
Pranešėjo nuomone, ES ištikusi identiteto krizė, neapsisprendžiant, ar blokas yra vertybių, ar interesų sąjunga, daro ją silpną ir pažeidžiamą kitų krizių akivaizdoje.
„Ar Europos tautos sutiktų būti ne tokios turtingos, bet laimingesnės? Daug kas pasakytų, kad buvimas turtingu padaro laimingu. (…) Jei esi turtingesnis, gali daugiau valgyti, gerti, mylėti (turi omenyje primityvia prasme) – tai gali padaryti laimingu?“ – retoriškai klausė V. Landsbergis.
Anot jo, interesų patenkinimas gali būti esminis būdas išlikti: „Bet klausimas kaip išlikti ir vardan ko? Išlikti oriems ar kaip vergams? Tai yra amžinas klausimas“.
Kaip teigė europarlamentaras, šiuolaikinė vartotojų civilizacija ritasi į rimtą krizę, „mus yra apėmusi gerovės mitologija ir vartojimo religija“, o Europos tautos atsidūrė energetinėje ir politinėje apsiaustyje, nes lieka priklausomos nuo energetikos šaltinių, praktiškai – nuo vieno pagrindinio tiekėjo.
V. Landsbergio žodžiais, vakariečiai supranta situaciją, bet politikai, analitikai ir kiti yra pasidaliję į dvi grupes: svajotojus ir realistus. Pastarieji padėtį vertina labai rimtai, Europą regi nepaverstą verge ar tiekėjo satelite.
„Visus apėmė gerovės valstybės mitologija, niekas nenori pralaimėti rinkimų. Bet gal gerovė dar nėra viskas, nėra aukščiausia vertybė, dėl kurios turime kovoti? Jie visi yra tokio mąstymo ir politikos įkaitai. Iliuzionistai nori laikytis tos pačios linijos, mes esą nesame priklausomi, nes tiekėjas yra priklausomas ir pan.“, - kalbėjo europarlamentaras.
Jis pripažino matantis šiokį tokį pabudimą, „tačiau debatai apie energetikos saugumą tėra kalbos, žodžiai, žodžiai, žodžiai, kaip sakė Šekspyras“. Komentuodamas diskusijas apie būtinybę siekti energetikos saugumo V. Landsbergis ironizavo: „Bla bla bla apie bendras vertybes“.
„Politikai nemato realybės arba mato ją paprastomis formulėmis. Kai Nicolas Sarkozy susitiko Maskvoje su Dmitrijumi Medvedevu, pasakė jam: „Jūs esate lyderis, jaunas, neturite suteikti progos vadinti jus melagiu, turite vykdyti savo pažadus ir neleisti žmonėms jūsų kaltinti. Tai yra vaikiška kalba“, - tvirtino pranešėjas.
Po krizės Gruzijoje siūlo keisti požiūrį
Konferencijoje kalbėjęs Vašingtono Jamestown fondo vyresnysis bendradarbis Vladimiras Socoras siūlė niekada nepasitikėti Rusija, net jei ji juodu ant balto ratifikuos Energetikos chartiją. Be kita ko, analitikas įspėjo, jog ši šalis niekada nebus pajėgi vien savo ištekliais užpildyti visus dujotiekius – jai teks pirkti žaliavą iš kitų šalių.
Konrado Adenauerio fondo direktorius Baltijos šalims Andreas Michaelis Kleinas teigė, jog rugpjūčio 7 d., kai prasidėjo karinė krizė Gruzijoje, pasaulis pasikeitė. Visų pirma esą pasikeitė požiūris į kaimynę Rusija, kuri pasirodė esanti neprognozuojama. Ji, anot A. M. Kleino, įgauna vis daugiau galių.ir tikrina ES.
„Gruzija buvo vienas atvejis, atskleidęs, kaip toli Rusija gali nueiti. Ši krizė parodė, kad ES nėra pasiruošusi susidūrimui su Rusija“, - pažymėjo jis.
Savo ruožtu Londono Sičio universiteto profesorius dr. Alanas Riley teigė, jog Europos Komisija, vertindama Ignalinos atominę elektrinę (IAE) ir Lietuvos energetikos ateitį, turėtų atsižvelgti ir į po krizės Gruzijoje pasikeitusią geopolinę situaciją, ir į aplinkybę, kad Rusija vieną dieną gali tiesiog nustoti tiekti dujas, nes „Gazprom“ neinvestuos į dujotiekius.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vadovo, Seimo vicepirmininko Andriaus Kubilius teigimu, vieni didžiausių iššūkių mūsų šaliai energetikos srityje yra IAE uždarymas ir Rusija, kuri esą nepatikima ir neprognozuojama, yra rizikos ir grėsmės faktorius, didžiausia grėsmė energetikoje, o per tai – vidaus politikoje.
„Kas laukia po Gruzijos? – klausė A. Kubilius. – Gali sekti energetikos ataka, ir aiškūs jos taikiniai“.
Pasak A. Kubiliaus, kitąmet uždarius jėgainę gresia elektros deficitas, nesant beveik jokių importo galimybių. Išaugs priklausomybė nuo Rusijos dujų, daugiau nei dukart padidės elektros kaina, anglies dvideginio išmetimas – nuo 2,5 iki 7,5 mln. tonų, o papildomi mokesčiai Rusijai už dujas, naftą ir elektrą – 790 mln. eurų.
Kaip teigė Seimo narys, situaciją pagerintų nauja AE, priklausomybės nuo dujų mažinimas, dujų saugyklos, suskystintų dujų terminalas, konkurencingos ES rinkos kūrimas, elektros tiltai ir dujų jungtys su Vakarais, gyvenamųjų namų renovacija ir vadinamųjų pasyvių namų statymas, aktyvesnis atsinaujinančių išteklių naudojimas.
Penktadienį Vilniuje vykstančios konferencijos tikslas – aptarti aktualų energetinį stabilumą ir saugumą Rytų bei Vidurio Europos valstybėse, dujų sektoriaus liberalizavimą, atsinaujinančių ir alternatyvių energijos šaltinių panaudojimą. Joje pranešimus skaito Lietuvos ir užsienio energetikos bei dujų sektoriaus ekspertai, politikai, suinteresuotų ministerijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.