Reikia atsisakyti mokestinių įsipareigojimų
EK komisarė D. Grybauskaitė sako, jog formuojamas „Sodros“ biudžetas yra „rožinis ir optimistinis“, o tai reiškia, kad valstybė nebeturės lėšų, kurios padengtų pensininkų pensijas ir socialiai remtinų žmonių pašalpas.
„Tai reiškia, kad tiek pensininkams, tiek visiems socialiai remtiniems žmonėms, kuriems išmokamos socialinės išmokos, praktiškai trūksta lėšų. Tai valstybė turi arba dengti iš biudžeto, tai yra visų mokesčių mokėtojų sąskaita, arba eiti į rinkas ir skolintis, o tai yra labai sunku ir labai brangu. Arba vykdyti tam tikrus mokestinius sprendimus“, - kalbėdama apie deficitinio „Sodros“ biudžeto pasekmes ketvirtadienį po susitikimo su Lietuvos finansų ministru Rimantu Šadžiumi kalbėjo komisarė.
Kalbėdama apie mokestinius sprendimus komisarė teigia, jog valstybei būtina atsisakyti tam tikrų mokestinių socialinių įsipareigojimų. D.Grybauskaitė neatskleidė, kurie įsipareigojimai turi būti nurašyti pirmiausia, tik pakartojo: „Visų paskutinių metų socialinių įsipareigojimų“.
Tuo tarpu finansų ministras teigia, kad bet kokiu atveju žmonės tikrai nenukentės ir valstybė mokės visas pašalpas, kam buvo pažadėjusi. Jo teigimu, pavyzdžiui, „Sodra“ turi sukaupusi tam tikrą lėšų rezervą.
„Tikrai žmonės nenukentės, dėl to, kad valstybė privalo užtikrinti, kad socialinio draudimo išmokos, kokios jos yra nustatytos, kad jos būtų mokamos“, - tvirtino ministras.
R. Šadžiaus teigimu, jo nuomone, racionaliausia dabar būtų peržiūrėti socialinio draudimo tarifus.
„Sprendimai gali būti, kaip dabar pasiūlyta: šiek tiek peržiūrėti socialinio draudimo tarifus, kadangi konkrečiai draudimo rūšiai – būtent tėvystės ir motinystės socialiniam draudimui - neužteko šiemet lėšų, kadangi buvo atitinkamai priimti sprendimai. „Sodra“ veikia draudimo principu. Tai iš tiesų yra du variantai – arba pakoreguoti tuos tarifus, arba kažko atsisakyti. Aš asmeniškai būčiau už pirmą variantą, kadangi taip mes solidariai dalyvautume įgyvendinant labai neblogą sprendimą“, - svarstė R. Šadžius.
Abejoja Vyriausybės prognozėmis
Komisarė D. Grybauskaitė suabejojo ir ministrų kabineto prognozėmis dėl Lietuvos augimo tempų. Jos nuomone, prognozių kriterijai gali būti nelabai objektyvūs.
„Skaičiai, kurie įdėti kaip pagrindas, tiek augimo, tiek pajamų surinkimo, daug abejonių kelia. Aš asmeniškai kol kas nelabai galiu jais pasitikėti. Jau čia yra rizika, kad patys kriterijai baziniai nelabai objektyvūs yra paimti. Ministro kita nuomonė, aš čia nenoriu jokiu būdu ginčytis, aš grynai vertinu matydama šių metų biudžeto formavimą“, - sakė komisarė.
Ji, be kita ko, tvirtino, jog nenori pirštu rodyti nei į ministrą R. Šadžių, nei į dabartinę Vyriausybę, tačiau už situaciją, kuri yra dabar, atsakingomis laiko visas Lietuvos politines partijas.
„Aš suprantu, kad vyko rinkimai ir labai buvo norima gražiai pasirodyti bei daug pažadėti, bet ta politinė neatsakomybė... Aš jokiu būdu nerodau konkrečiai į ministrą ar į Vyriausybę. Tai buvo visų politinių jėgų (nes tame dalyvavo visos politinės partijos) priešrinkiminis politinis neatsakingumas ir tai kainuos labai labai brangiai“, - gąsdino komisarė.
Pasak D. Grybauskaitės, jos minėtų rizikų egzistavimo neslepia net pats ministras R. Šadžius. O koks scenarijus – optimistinis ar pesimistinis - pasitvirtins, anot komisarės, labai priklausys tiek nuo tarptautinės ekonomikos, tiek nuo Lietuvos ekonominės raidos.
„Mums patiems svarbu užtikrinti finansinį stabilumą“
Tuo tarpu R. Šadžius teigia, kad, nors rizikų ir esama, bet tai ir bus kito Seimo, bei kitos Vyriausybės užduotis – suvaldyti šias rizikas, kurias minėjo D. Grybauskaitė.
„Tie trys procentai svarbūs ne Briuseliui, atsiskaityti kokiai nors institucijai, - jie yra svarbūs Lietuvai. Nes trijų procentų patikrinta riba yra šalies ilgalaikio finansinio stabilumo riba. Mes negalime jos peržengti, jeigu norime užtikrinti šalies finansinį stabilumą“, - sakė ministras.
R. Šadžius, be kita ko, paminėjo, kad ir biudžeto projektas buvo atidėliojamas, nes norėta tiksliai įsitikinti, kokios prognozės tikėtinos 2009 m. Anot jo, jeigu nebūtų Konstitucijoje nustatytų terminų, tai biudžeto projektą reiktų formuoti dar vėliau, kad būtų galima įsitikinti, kuria linkme juda tiek pasaulio, tiek Lietuvos ekonomika.
„Ekonomikų turbulencijos (staigūs nuolydžiai – DELFI), ne tik finansų rinkų, mums neleidžia tiksliai prognozuoti, kas bus 2009 m. Todėl ministerija, teikdama biudžetą Konstitucijos nustatytais terminais, teikia ne makroekonomines prognozes, o tiktai projekcijas. Prognozes mes atidedam dar vėlesniam laikui, kada mes rašysime atnaujintą Lietuvos konvergencijos programą. Jeigu keisis tos prognozės į pesimistinę pusę, mes galim prašyti atitinkamai įstatymo leidėjo koreguoti ir biudžetą, jeigu jis bus jau patvirtintas“, - ketvirtadienį žurnalistams teigė R. Šadžius.