Paradoksas, tačiau G.W.Bushas buvo geriausias JAV prezidentas, kokio Lietuva galėjo tikėtis. Jis nesivėlė į postmondernistinius ES vadovų svaičiojimus apie pasaulį, o nuosekliai vadovavosi jėgos ir real politik kriterijais. Tokioje JAV propaguotoje galios politikos koordinačių sistemoje Lietuva rado savo vietą. Bent jau mūsų diplomatams atrodė, kad Lietuva yra vos ne svarbiausia (kartu su Lenkija) Amerikai valstybė regione. Regione, kuriame vyko „blogiečių ir geriečių“ kova, Lietuva atstovavo G.W.Busho interesams ir todėl buvo svarbi valstybė. Būtent mūsų veiksmais Rytų Europoje, Kaukaze bei Irake ir Afganistane mes buvome svarbūs.
G.W. Busho administracija bent jau išoriškai buvo atvira Lietuvos problemoms ir retoriniu lygiu įtraukdavo jas į savo darbotvarkę. Galima teigti, kad Lietuva JAV daug sėkmingiau nei Europoje kalbėjo apie regiono energetinę priklausomybę (tiesa, šias problemas JAV analitikai kėlė daug anksčiau), apie agresyvią Rusiją ir demokratijos link einančias regiono valstybes.
Galima teigti, kad, be susireikšminimo, ši draugystė su JAV Lietuvai daug naudos nedavė, galbūt net atvirkščiai – komplikavosi Lietuvos santykiai su gerokai kitaip į pasaulį žvelgiančiais kairuoliškais Europos lyderiais ir mes tapome G.W.Busho „Trojos arkliu“ Europos Sąjungoje.
Tačiau reikėtų neužmiršti, kad būtent dėl „agresyvios“ G.W.Busho politikos įvyko NATO plėtra, o Lietuva į šią organizaciją buvo įtraukta būtent todėl, kad JAV prezidentas įtikino besispyriojančius Europos lyderius. Kai kurie analitikai teigia, kad narystė NATO buvo tas motyvas, kodėl mes spėjome į benuvažiuojantį ES plėtros traukinį.
Taip pat nereikia užmiršti, kad G.W.Bushas buvo pirmasis Lietuvoje apsilankęs JAV prezidentas, ištaręs žodžius apie bendrus priešus, o jo susitikimai su V.Adamkumi vykdavo reguliariai kas pusę mėnesio. Taip pat reikia neužmiršti, jog JAV lėktuvai kartkartėmis patruliuoja mūsų šalies oro erdvę. Tokiai mažai valstybei kaip Lietuva – tai didelis pasiekimas. Kad JAV ir Lietuvos draugystė buvo nuoširdi, rodo ir paskutinis JAV administracijos žingsnis – bevizio režimo įvedimas. Be jokios abejonės, tai politinis sprendimas, neturintis daug praktinės reikšmės, tačiau jis parodo, jog G.W.Bushas buvo tikras Lietuvos draugas.
B.Obama atneš į Baltuosius rūmus permainas. Žinoma, JAV užsienio politika nesikeis labai staiga. Tačiau turint galvoje, kad net ES lyderiai pirmą dieną po rinkimų savo sveikinime akcentavo ”JAV užsienio politikos pasikeitimą”, akivaizdu, jog ji keisis ir mūsų diplomatijai ateina sunkūs laikai.
Lietuvos vykdytai “Rytų politikai” ateina galas, nuo šiol mes negalėsime remtis vien tik draugyste su JAV. Tai reiškia, kad mūsų balsas ES kalbant apie Rusiją bus daug mažiau girdimas ir mums reikės ieškoti naujų sąjungininkų bei veiklos metodų. Turint galvoje, kad mūsų diplomatijos resursai riboti, galima teigti, kad kartu su G.W. Bushu mes praradome stiprų užnugarį ir Lietuvos įtaka pasauliui gali sumažėti iki nulio.
Kita vertus, su B.Obama ir artėjančiais pasikeitimais Lietuvos vyriausybėje mes įgauname vilties, kad nauji žmonės valdžioje užmegs kitomis vertybėmis grįstus santykius ir nuo to, kad pasaulis bus saugesnė vieta gyventi, bus geriau ir Lietuvai.
