DELFI šaltiniai tvirtina, kad Medininkų byloje sutikę liudyti įslaptinti liudytojai, įvardinti „Nr. 11“ ir „Nr. 12“, jau apklausti ikiteisminio tyrimo teisėjo. Teigiama, kad jie nurodė konkrečius asmenis, tragiškos 1991-ųjų liepos 31-osios rytą vykusius į Medininkų muitinės kontrolės postą.
Svarbių liudytojų, kurių duomenys laikomi valstybės paslaptimi, parodymai patvirtino anksčiau Generalinės prokuratūros surinktą informaciją. Jais, kaip vienais pagrindinių įrodymų, prokuratūra ketina remtis teisme.
Praėjusių metų lapkričio 28-ąją Rygoje sulaikius ir šių metų sausį Lietuvai perdavus vieną iš įtariamųjų muitininkų nužudymu K. Michailovą (Nikuliną), ikiteisminį tyrimą atliekančiai prokuratūros pareigūnų grupei atsirado galimybė atlikti ir įtariamojo DNR ekspertizę.
Prokurorai kreipėsi į teismo medicinos ekspertus, kuriems pateikė nusikaltimo vietoje rastus daiktus ir paprašė išsiaiškinti, ar ant jų nėra buvusio SSRS vidaus reikalų ministerijos Ypatingosios paskirties milicijos būrio (OMON) pareigūno biologinių pėdsakų.
Šiuo metu dar tiriamas laikrodis, kuris rastas tragedijos vietoje. Spėjama, kad jis galėjo priklausyti vienam iš buvusių „omonininkų“.
T.Šernas: nenoriu, kad mane nušautų
Vienas iš įrodymų, kuriais prokuratūra turėtų remtis kaltinamajame akte bei teisme, DELFI žiniomis, bus byloje nukentėjusiuoju pripažinto ir po tragedijos vienintelio išgyvenusio muitininko Tomo Šerno sudarytas fotorobotas.
Sunkiai sužeistą muitininką pareigūnai apklausė iš karto po žudynių ligoninėje. Pareigūnas sutiko nupasakoti, kaip atrodė užpuolikai. Iš dviejų sudarytų fotorobotų vieno asmens veidas yra labai panašus į šiuo metu Lukiškėse „gyvenančio“ K. Michailovo (Nikulino).
Ar T. Šernas šiandien prisimena į muitinės postą įsiveržusius „omonininkus“ ir į fotorobote labai panašų K. Michailovą (Nikuliną), prie invalido vežimėlio prikaustytas vyras nebuvo linkęs kalbėti. Jis aiškino neskaitąs laikraščių ir nežiūrįs žinių, todėl net nežinąs, kaip atrodo prieš metus Latvijoje sulaikytas K. Michailovas (Nikulinas).
„Nemačiau jo, man jis neįdomus, - DELFI sakė T. Šernas. - Nustojau apie „omonininkus“ galvoti ir nenoriu nei jų atsiminti, nei neatsiminti. Manau, kad tai neturi reikšmės, jeigu nebus rastas koks ginklas ar kitas liudininkas, ir tada jį paleis, o mane nušaus jo draugai. Kam man to reikia?
Man ir mano šeimai saugiau šia byla nesidomėti. Aš savo pareigą atlikau ir ateityje atliksiu, papasakosiu viską teisme, bet specialiai tuo tikrai nesidomiu“.
Nepamiršo nuoskaudos dėl I.Gorbanio
T. Šernas neslėpė, kad tebėra įsižeidęs dėl prieš kelerius metus Lietuvos prokurorų pasakytų žodžių, kai šie į laisvę paleido kitą buvusį „omonininką“ Igorį Gorbanį. Muitininkas tada aiškino, kad I. Gorbanis esąs panašus į vieną iš asmenų, galėjusių dalyvauti Medininkų žudynėse.
„Kai prokurorai pasakė, kad aš negalėjau atsiminti, o jie byloje remiasi kitais liudininkais, o ne manimi, nuo tada aš nieko neatsimenu“, - T. Šernas neslėpė, kad jau išgyveno sunkias dienas, todėl dabar visus vertinimus palieka prokurorams.
„Žinau, kad K. Michailovas (Nikulinas) turi du ar tris advokatus, manau, yra tam tikros jėgos, kurios juos išlaiko, - DELFI kalbėjo T. Šernas. – Žinoma, viskas šioje byloje priklauso nuo Rusijos, tie žmonės bet kokia kaina sieks neatiduoti jiems tarnavusio žmogaus. Tačiau mes laikomės kitokio požiūrio. Neabejoju, kad lietuviai mane atiduotų rusams, jeigu jie to tik panorėtų“.
Skaudžią tragediją ir bendradarbių netektį išgyvenęs muitininkas pripažįsta, kad Rusijos teisėsaugininkai nenori turėti reikalų su Lietuva. „Jie visiškai kitaip vertina istoriją ir tai, kas įvyko, mums reikia džiaugtis, kad jie dar Lietuvos nepuola“, - sakė T. Šernas.
Kitų metų pradžioje byla keliaus į teismą
Medininkų žydinių bylos tyrimui vadovaujantis Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Rolandas Stankevičius teigė negalįs komentuoti DELFI šaltinių atskleistos informacijos, nes ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbiami.
Tačiau prokuroras neslėpė, kad galbūt jau šiemet bus baigtas baudžiamosios bylos tyrimas ir nukentėjusiesiems bei įtariamajam bus leista susipažinti su tyrimo metu surinktais duomenimis. Pagal procesą, jie gali prašyti papildyti tyrimą ar atlikti kitus veiksmus, todėl neabejojama, kad byla Vilniaus apygardos teismą pasieks tik kitąmet.
„Įtariamasis gali būti suimtas ne ilgesniam kaip 18 mėnesių laikotarpiui“, - R. Stankevičius pabrėžė, kad prokuratūra deda visas pastangas, kad šis terminas nebūtų pažeistas.
Pasak prokuroro, Rusija atsisakė Lietuvai išduoti buvusius „omonininkus“ Andrejų Laktionovą ir Česlavą Mlyniką, kurie byloje yra patraukti įtariamaisiais. Rusija nesutinka ir jų apklausti kaip įtariamųjų - prokuratūra nurodė, kad šie piliečiai yra Rusijos piliečiai ir pagal Rusijos Federacijos Konstituciją negali būti išduodami užsienio valstybėms.
Kol kas laukiama atsakymo dėl kito įtariamojo - Aleksandras Ryžovas yra sulaikytas ir laukia teismo viename Sankt Peterburgo kalėjimų už kitus nusikaltimus, todėl dar yra vilties, kad ateityje jis gali būti atgabentas į Lietuvą. Neigiamo atsakymo Rusija kol kas nedavė.
Jis yra dirbęs 2005-aisiais paslaptingomis aplinkybėmis mirusio įtakingo Sankt Peterburgo verslininko Romano Cepovo bendrovėje „Baltik Eskort“. Be to, A. Ryžovas palaikė ryšius su K. Michailovu.(Nikulinu).
K.Michailovas (Nikulinas) tikina nieko nežudęs
DELFI primena, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia manyti, jog Č. Mlynikas parinko nusikaltimo vykdytojus – K. Michailovą (Nikuliną), A. Ryžovą ir A. Laktionovą. Jiems buvo įsakyta nužudyti Medininkų poste dirbančius pareigūnus. Susitarimui milicininkai pritarė.
Vykdydami šį įsakymą ir susitarimą, milicininkai automobiliu UAZ atvyko prie Medininkų muitinės teritorijos ir 1991-ųjų liepos 31-ąją, apie 5 val., užpuolė pareigūnus ir, veikdami bendrai, iš trijų tyrimo nenustatytų šaunamųjų ginklų (dviejų 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatų su garso slopintuvais, 9 mm kalibro Makarovo pistoleto arba Stečkino automatinio pistoleto) tyčia šovė ne mažiau kaip 16 šūvių Medininkų muitinės poste dirbantiems pareigūnams.
„Nusikaltimui buvo iš anksto pasiruošta, jis padarytas kruopščiai slepiant nusikalstamos veikos pėdsakus bei įrankius. Byloje yra keturi įtariamieji, visi jie yra užsienio valstybių piliečiai, į Lietuvą atvyko siekdami padaryti nusikaltimą ir iškart po jo iš Lietuvos išvyko.
Užsienio valstybėse taip pat gyvena dauguma tyrimui svarbių liudytojų, todėl atliekant procesinius veiksmus būtinas bendradarbiavimas su kitų valstybių teisėsaugos pareigūnais", - vienoje nutartyje yra konstatavęs suėmimo klausimo pagrįstumą svarstęs teismas.
K. Michailovas (Nikulinas) neslepia, kad tarnavo SSRS Vidaus reikalų ministerijos Ypatingosios paskirties milicijos būrio (OMON) grupėje „Delta 1“, tačiau teigia, jog per savo gyvenimą nėra nužudęs nė vieno žmogaus. „Mano sąžinė švari“, - teisme yra sakęs įtariamasis.
Rygoje sulaikytas K. Michailovas (Nikulinas) turėjo kito asmens dokumentus. Juose buvo nurodyta – Konstantinas Michailovas. Patikrinus dokumentus paaiškėjo, kad jie tikri, tačiau pagal pirštų atspaudus pavyko išsiaiškinti, jog sulaikytasis yra K. Nikulinas, kurio ieško Lietuvos prokurorai.
K. Nikulinas dalyvavo Latvijos policijos taikomoje liudytojų apsaugos programoje, todėl vyriškiui legaliai buvo išduoti dokumentai kita pavarde. Be to, jam buvo išduotas leidimas dėl ginklo laikymo.
Įtariamasis sutiko bendradarbiauti su Latvijos policijos pareigūnais, tyrusiais vietos mokesčių inspekcijos skyriaus vadovo nužudymą. Esą K. Nikulinas žudikams surado meistrą, kuris perdirbo pistoletą, kuriuo vėliau buvo nužudyti du žmonės.
Latvijos pilietis su kitu omonininku I. Gorbaniu prieš trejus metus Rygos teisme sulaukė nuosprendžio už antivalstybinę veiklą, tačiau dvejų su puse metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas.
Įtariamuosius saugo Rusijos Federacijos pilietybė
Medininkų žudynių byloje per 17 metų prokuratūra atliko daugybę tardymo veiksmų, tačiau dėl Rusijos nesuinteresuotumo negalima ištirti visų bylos aplinkybių iki galo. Nors pagal įstatymus už nužudymą senaties terminas galioja 20 metų, neabejojama, kad šiam nusikaltimui senatis nebus taikoma.
„Tai buvo nusikaltimas mūsų valstybei ir jos piliečiams, todėl mes dedame visas pastangas, kad būtų įgyvendintas teisingumas", - yra sakęs Generalinės prokuratūros ONKTD vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka.
Medininkų žudynių bylos tyrimas per pastaruosius metus įgavo pagreitį.
„Anksčiau galėjome tik versijas kelti, tačiau šiandien jau žinome, kurie asmenys įvykdė šį išpuolį, kas davė nurodymus, - yra sakęs A. Kliunka. - Ne kartą bandėme sužinoti, ar tai nebuvo SSRS valstybės politika, tačiau į mūsų paklausimus Rusija atsisakė atsakyti - neva tai keltų grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui".
Prokuratūra įtaria, kad su Medininkų žudynėmis gali būti susiję mažiausiai 20 žmonių. Tai ne tik Rygos, bet ir Vilniaus OMON būrio milicininkai.
Vienas su tragedija susijęs pareigūnas jau yra miręs. Kiti tarnybą OMON išmainė į darbą saugos bendrovėse, daliai jų net teko sėstis į teisiamųjų suolą už kitus nusikaltimus.
Prokurorai neslėpė, kad su Lietuvos teisėsaugininkais sutikę bendradarbiauti Rusijos piliečiai sulaukė sovietų specialiųjų tarnybų dėmesio.
Lietuva Rusijai yra parašiusi keliasdešimt įvairių teisinės pagalbos prašymų, tačiau nė į vieną negauta konkretaus atsakymo. Prieš keletą metų Rusija paprašė perduoti bylą baudžiamajam persekiojimui. To Lietuva negali padaryti - visų pirma neatlikti visi reikalingi procesiniai veiksmai, neapklausti įtariamieji.
Be to, jeigu Rusijai būtų perduota byla ir teismas įtariamuosius išteisintų, antrą kartą teisti jų kitoje valstybėje Lietuva negalėtų, tad neliktų įgyvendintas teisingumas.
Po žudynių ginklai atiteko organizuotoms grupuotėms
Įtariamųjų Lietuvos prokurorai negalėjo apklausti, nes jie iš karto po žudynių Vilniaus OMON suteiktu transportu išvyko iš Lietuvos. Rusijos prokuratūra tyrimo pradžioje buvo sudariusi darbo grupę ir formaliai atliko apklausas, tačiau, deja, vėliau jie išvis atsisakė bendradarbiauti.
Į daugelį teisinės pagalbos prašymų prokurorai net negavo atsakymų, o į kitus atsakoma formaliai.
Kol kas nerasti visi kruvinojo nusikaltimo įrankiai. Prokurorai buvo priblokšti, kai po kelerių metų nužudytųjų pareigūnų ginklus rado pas nelegaliai ginklus laikančius žmones.
Tiriant bylą paaiškėjo, kad nužudytųjų policininkų ir muitininkų ginklus pardavinėjo Vilniaus organizuoto nusikalstamo pasaulio atstovai. Manoma, kad banditai juos galėjo nusipirkti iš Vilniaus OMON pareigūnų.
Gresia įkalinimas iki gyvos galvos
Iš sovietų gniaužtų išsilaisvinusi Lietuva per Medininkų žudynes neteko Mindaugo Balavako, Algimanto Juozako, Juozo Janonio, Algirdo Kazlausko, Stanislovo Orlavičiaus, Antano Musteikio ir Ričardo Rabavičiaus.
Vienintelis tragedijos liudytojas T. Šernas išgyveno tik per plauką, bet liko prikaustytas prie invalido vežimėlio.
Buvusiems „omonininkas“, įtariamiems Lietuvos pareigūnų nužudymu, gresia įkalinimas iki 20 metų arba griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.