Mirė rašytojas Vytautas Petkevičius

Eidamas 79-uosius metus, trečiadienį vakare Vilniaus Sapiegos ligoninėje mirė rašytojas Vytautas Petkevičius. Į medikų rankas jis pakliuvo prieš keletą savaičių, rašytojui buvo atlikta ne viena operacija. V. Petkevičius bus laidojamas šeštadienį sostinės Antakalnio kapinėse.

Rašytojas pašarvotas Vilniaus laidojimo rūmuose Olandų gatvėje. Lankymas vyks penktadienį nuo 11 valandos. Karstas išnešamas šeštadienį 14 valandą.

Rašytojas, politinis bei visuomenės veikėjas V. Petkevičius gimė 1930 m. gegužės 28 d. Kaune. Baigęs Kauno IV berniukų gimnaziją, įstojo į Kauno valstybinio universiteto Statybos fakultetą. 1953 m. perėjo į Maskvos Lomonosovo vardo universitetą, kur baigė Istorijos fakultetą.

Nuo 1945 m. V. Petkevičius priklausė Visasąjunginei Lenino komunistinio jaunimo sąjungai (VLKJS), 1951-1989 m. – Komunistų partijai.

Ėjo Kauno statybos tresto Nr 2. komjaunimo organizatoriaus, LLKJS Kauno miesto komiteto skyriaus vedėjo, LLKJS Centro komiteto atsakingojo organizatoriaus, Šiaulių srities LLKJS sekretoriaus, LLKJS CK skyriaus vedėjo, CK Biuro nario pareigas.

1952-1954 m. buvo Centrinės komjaunimo mokyklos klausytojas, 1954-1958 m. – Lietuvos komunistų partijos Radviliškio rajono komiteto antrasis sekretorius.

Prieš du dešimtmečius V. Petkevičius reiškėsi žaliųjų judėjime, ginant Lietuvos pajūrį nuo Baltijos jūroje prie Kuršių Nerijos statomų gamtai pavojingų naftos gręžinių.

Buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės, Sąjūdžio Seimo ir Tarybos narys. 1989 m. tapo Lietuvos demokratinės darbo partijos, o 1998 m. – Lietuvos liaudies sąjungos „Už teisingą Lietuvą“ nariu.

V. Petkevičius buvo 1992-1996 m. kadencijos Seimo narys, 1993-1996 m. ėjo Nacionalinio saugumo komiteto pirmininko pareigas.

Kūrybinį kelią rašytojas pradėjo 1950 m., literatūros kūrinius spausdino periodikoje. 1959 m. įstojo į Lietuvos rašytojų sąjungą, dirbo jos konsultantu ir valdybos sekretoriumi.

Parašė daugiau kaip 30 knygų (nemažai jų skirtos vaikams), kurios išverstos į 22 kalbas. Pagal jo scenarijus pastatyti kino filmai „Taranas“ ir „Duona“. Priklausė kelioms tarptautinėms rašytojų organizacijoms. V. Petkevičius buvo pelnęs apdovanojimų už literatūrinę ir visuomeninę veiklą.

Jo plunksnai priklauso tokios knygos, kaip romanai „Apie duoną, meilę ir šautuvą“, „Grupė draugų“, apysakos „Didysis medžiotojas Mikas Pupkus“, „Molio Motiejus – žmonių karalius“, miniatiūrų apysaka „Kodėlčius“, publicistikos rinkinys „Yra šalis“, apysaka-pamfletas „Abra kadabra“.

Pastaraisiais metais V. Petkevičius išgarsėjo knyga „Durnių laivas“, kurią vadino „politinių veidų ir šaržų galerija“. Dėl jos rašytojas įsivėlė į teisminį ginčą su europarlamentaru Vytautu Landsbergiu. Dėl V. Petkevičiaus ligos procesas neseniai įstrigo.

Prieš porą metų buvo išleistas „Durnių laivo“ tęsinys „Durniškės“.

Su žmona Raisa V. Petkevičius užaugino dukrą Liudmilą ir sūnus Vytautą bei Petrą.