Iki šiol Seime akredituojamų žurnalistų skaičius nebuvo ribojamas.
Tiesa, kiek anksčiau patvirtinta tvarka taip pat apsunkino ir vienkartinio leidimo gavimą. Norintys gauti vienkartinį leidimą iš anksto Ryšių su visuomene skyriui turi pateikti žiniasklaidos priemonės vadovo patvirtintą motyvuotą prašymą. Jame reikia nurodyti tikslą ir (ar) asmenis, su kuriais žurnalistas norėtų susitikti Seimo rūmuose.
Tada Seimo Ryšių su visuomene skyrius, gavęs prašyme minimų asmenų sutikimą, Vadovybės apsaugos departamento leidimų biurui pateikia užsakymą, pagal kurį žurnalistui išduodamas vienos dienos leidimas.
„Bendra tvarka patvirtinta, kad būtų aiškumas. Manau, kad sprendimas reikalingas – redakcija, leidėjai turi imtis tam tikros atsakomybės, kad jų deleguoti akredituojami žurnalistai Seime savo darbą atliktų laikydamiesi žurnalistų etikos kodekso, Seimo vidaus darbo tvarkos taisyklių, Seimo statuto numatytų elgesio reikalavimų“, - DELFI sakė Seimo vicepirmininkas ir valdybos narys Raimondas Šukys.
Pasak Seimo Ryšių su visuomene skyriaus vedėjos Eglės Trembo, kuriuos žurnalistus akredituoti į Seimą, galės nuspręsti pati žiniasklaidos priemonė. „Taip pat pasikeitė tai, kad operatoriai su profesionalia filmavimo įranga galės įeiti tik su mūsų išduotais vienos dienos leidimais arba su akreditacija“, - naujas taisykles aiškino E. Trembo.
Taip turėtų būti užkirstas kelias tvarkai, kai vietoj prašymo išduoti vienos dienos leidimą, į Seimą patenkama pateikus Seimo nario išrašytą leidimą.
D.Radzevičius: artėjame prie Kaukazo ir Baltarusijos
„Tai absurdas, kreipsimės į teismą. Kol dar buvo vienas pakeitimas, galvojome, kad tuo ir apsiribos, tačiau panašu, kad tokiomis priemonėmis bandoma pristabdyti žiniasklaidos dėmesį pagrindiniam darbui – biudžeto priėmimui, įstatymų keitimui“, - sakė Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.
Anot jo, pirmadienį Europos Parlamentui (EP), Europos tarybai (ET) ir Europos žurnalistų federacijai bus išsiųstas LŽS raštas, kuriame bus informuojama apie dabartinę padėtį Lietuvos Seime ribojant žurnalistų teises. Panašius raštus minėtoms institucijoms bus siūloma siųsti ir atskiroms redakcijoms.
„Raginsime ES politines institucijas informuoti, kas prasidėjo Lietuvoje – šalia krizinių problemų sprendimo, deja, kuo užsiima mūsų politikai. Europa tikrai sužinos, ypač norime, kad EP ir ET sužinotų, jog pagal suvokimą tolstame nuo ES, turbūt artėjame prie Kaukazo ir Baltarusijos. Pradėjome integruotis į kitą pusę“, - kalbėjo LŽS vadovas.
A.Matonis: tai daužymas sau kuolu per galvą
„Noriu tikėti, kad tai tėra apgailėtinas nesusipratimas. Nenorėčiau tikėti, kad Seimo valdyba sąmoningai žlugdo nacionalinio transliuotojo, o taip pat ir visų kitų žiniasklaidos priemonių, darbą Seime. 3 akredituoti atstovai – beveik tas pats, kaip neakredituotas nė vienas. Tai mažų mažiausiai rodo visišką Seimo valdybos neišmanymą, kaip organizuojamas naujienų tarnybos darbas“, - DELFI naują akreditavimo tvarką komentavo Lietuvos televizijos (LTV) Naujienų tarnybos direktorius Audrius Matonis.
Anot jo, kelios dešimtys žurnalistų nuolat turi darbinių reikalų Seime. Kartais vienu metu dažnai Seime vyksta keli renginiai, tad tas pats žmogus fiziškai negali būti keliose vietose.
„Toks elgesys man primena daužymą sau kuolu per galvą ir verkimą, kad neva kažkas jį skriaudžia. Seimūnai skundžiasi, neva žiniasklaida per mažai informuoja apie jų darbą, o jei informuoja, tai tik iš neigiamos pusės. Mano supratimu, toks elgesys su žiniasklaida nepadidins nei informacijos apie Seimo darbą srauto, juo labiau nenuspalvins jos teigiamomis emocijomis“, - teigė A. Matonis.
LTV Naujienų tarnybos direktorius naują tvarką vertina kaip sąmoningą trukdymą žurnalistams atlikti savo tiesiogines pareigas. Jis cituoja Konstitucijos 25 straipsnį, kur nustatyta, kad „Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai.“
„Seimo valdyba praktiškai priima antikonstitucinius sprendimus“, - sakė A. Matonis.
E.Jakilaitis: tai visiškas absurdas
"Lietuvos ryto" televizijos vadovas Edmundas Jakilaitis BNS sakė, kad šis sprendimas galėjo būti priimtas tik nežinant, jog Seime nuolatos nedirba tie patys žurnalistai. Tai, kuris naujienų tarnybos darbuotojas atvyksta filmuoti į parlamentą, priklauso nuo to, su kokia sritimi susijęs įvykis.
"Tai visiškas absurdas, elementari kompetencijos stoka. Žmonės, kurie tai siūlo, nesuvokia, kaip dirba televizijų naujienų tarnybos. Nėra iš anksto paskirtų trijų žmonių, kurie vyktų į Seimą. Jei tema susijusi su žurnalisto kuruojama sritimi, jis turi vykti visur, kur reikia", - piktinosi E.Jakilaitis.
Prieš balsavo G.Kirkilas ir V.Baltraitienė
Prieš sprendimą balsavo tik opozicinių partijų atstovai valdyboje - opozicijos lyderis socialdemokratas Gediminas Kirkilas bei Seimo pirmininko pavaduotoja, Darbo partijos atstovė Virginija Baltraitienė. Tuo tarpu naująją tvarką laimino Seimo pirmininkas A. Valinskas, vicepirmininkai Irena Degutienė, Algis Kašėta, Česlovas Vytautas Stankevičius, R. Šukys.
"Jau tapo būdinga, kad konservatoriai slepiasi nuo žurnalistų. Matyt, bijo kritikos", - BNS sakė opozicijos lyderis, anot jo, inicijuosiantis, kad Seimo valdyba klausimą svarstytų iš naujo ir grąžintų senąją tvarką.
Darbo partijos atstovei valdyboje V.Baltraitienei buvo nesuprantama, kodėl naujoji tvarka nustatyta dėl jos nediskutavus su žiniasklaidos atstovais.
"Visada pasisakau, kad būtų dialogas, o ne konfrontacija, konsolidavimasis su žiniasklaida, o ne priešpastatymas. Jeigu daryti, daroma kitaip, susėdus su žiniasklaidos atstovais ir aptarus, bet ne taip vienašališkai", - sakė V.Baltraitienė.
Seimo vicepirmininkė taip pat sakė nesuprantanti, kodėl nuspręsta vienai žiniasklaidos priemonei skirti tris akreditacijas. "Nacionalinis transliuotojas, televizijos, žiniasklaidos priemonės, kurios nušviečia institucijų darbą, būna, kad tuo pačiu metu vyksta labai daug posėdžių, kodėl negali būt daugiau žurnalistų? Man tai nėra suprantama. Manau, kad visai ne tuo keliu nueita", - sakė V.Baltraitienė.
Pasak jos, Seimo valdyboje buvo argumentuojama, esą "Vyriausybėje ir Prezidentūroje daug griežtesnė tvarka, ir Europos parlamentuose".
Tačiau nei Vyriausybėje, nei Prezidentūroje akredituojamų žurnalistų skaičius neribojamas.
I.Degutienė: tai visiškai normalu
Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja konservatorė Irena Degutienė, balsavusi už pakeitimus, vėliau sutiko, kad kai kurie jų, sakykime, nustatant kvotas - ydingi.
"Tai visiškai normalu, nes tvarka turi būti. Kai buvo analizuojama kitų ES valstybių parlamentuose, kiek viena ar kita žiniasklaidos priemonė turi akredituotų žurnalistų, pagal dydį, ir Lietuvoje taip numatyta", - sakė I.Degutienė. Anot jos, keičiant akreditavimo tvarką remtasi Prancūzijos bei Belgijos parlamentų pavyzdžiu.
Tačiau vėliau Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja sutiko, jog žinių tarnybų žurnalistams trijų korespondentų kvota - nepakankama.
"Pagrindinis mūsų uždavinys, kad dirbtų tie, kas žinių tarnyboj dirba, nes tai yra visuomenės informavimas, kas vyksta Seime, ir natūralu, kad proporcijos žinių tarnybai turėtų būti didesnės. Logiškai mąstant, aš suvokiu, kad pagrindinis - žinių tarnybos darbas, bet ne pramoginių laidų ar specifinių laidų, gamtos, sveikatos klausimais", - sakė I.Degutienė.
Seimo pirmininko pavaduotoja sutiko, jog su žiniasklaida nesikonsultavus dėl jų darbo specifikos, padaryti klaidingi sprendimai, ir tvirtino valdyboje kelsianti klausimą akreditavimo tvarką svarstyti iš naujo.
"Jeigu iš tikrųjų tai buvo be jokių konsultacijų, galėčiau įvertinti, kad ne visai demokratinis procesas. Tai, ką iš jūsų išgirdau, turiu pilną teisę dar kartą kelti valdyboje ir iš naujo svarstyti, ir gal bus abiems pusėms priimtinas variantas", - sakė I.Degutienė.
Kalbinti galima tik tam tikrose vietose
Penktadienį pakeistose taisyklėse taip pat nustatytos vietos, kur žurnalistai galės kalbinti Seimo narius. Tai: pirmuosiuose rūmuose - priešais pagrindinį įėjimą į parlamento rūmus, Seimo parodų galerijoje, prie Baltosios, Lietuvos Tarybos salių, prie Seimo pirmininko kabineto, prie Seimo valdybos salės; antruosiuose rūmuose - priešais Spaudos konferencijų salę, prie Seimo kanceliarijos stendo 3 aukšte; trečiuosiuose rūmuose - prie Konferencijų salės, 5 aukšto fojė; Seimo nario kvietimu - jo kabinete.
Nenurodytose vietose kalbinti, filmuoti ir fotografuoti bus galima tik gavus Seimo nario sutikimą.
Taip pat užkirstas kelias žurnalistams patekti į Seimą per parlamentarus. Parlamentaras turi teisę išrašyti vienos dienos leidimą, tačiau tokį leidimą turintis žurnalistas savo darbo dirbti negalės. Numatyta, kad filmavimo, fotografavimo įrangą į Seimo rūmus turi teisę įsinešti akredituoti arba vienos dienos leidimą gavę žurnalistai. Numatyta, kad kiti lankytojai gali įsinešti tik asmeninėms reikmėms naudoti skirtą įrangą.
Numatyta, kad žurnalistai, kurie nesilaiko Visuomenės informavimo įstatymo, Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso, akreditavimo tvarkos, Seimo rūmų vidaus tvarkos reglamento, Seimo kanceliarijos leidimų sistemos funkcionavimo tvarkos, gali būti įspėti, jų akreditacija gali būti mėnesiui sustabdyta, nutraukta metams, vienos dienos leidimas atšauktas, pusei metų arba metams apribotas jo išdavimas.
Kaip vertinate sprendimą riboti įleidžiamų į Seimą žurnalistų skaičių? Atsakykite į klausimą kolonoje dešinėje.