Alus ar degtinė?
Lietuvos aludarių asociacija, remdamasi pasaulinės rinkos tyrimų bendrovės CANADEAN, įsteigtos silpnųjų alkoholinių gėrimų gamintojų, duomenimis tvirtina, kad šiais metais kiekvienam Lietuvos piliečiui teko 5,2 litro stipriųjų gėrimų, 1,8 litro vyno (įskaitant sidrą ir spirituotą vyną) ir 4,4 litro alaus. Remiantis šia statistika, lietuviai stipriųjų gėrimų geria daugiau nei rusai, kurių vienam gyventojui tenka 3,6 litro stipraus alkoholio.
Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacija, paneigdama šiuos duomenis, pateikė savo statistiką: remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos bei Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos duomenimis, šiemet vienam mūsų šalies piliečiui teko 3,56 litro (39,3 proc.) gryno alkoholio iš stipriųjų gėrimų – degtinės, konjako, trauktinės, viskio, brendžio, ir 4,02 litro (44,5 proc.) gryno alkoholio iš alaus.
Asociacijos atstovų teigimu, 3,56 litro gryno alkoholio iš stipriųjų gėrimų yra apie 7,8 litro 40 laipsnių stiprumo gėrimo, o 4,02 litro gryno alkoholio iš alaus - apie 80 litrų 5 laipsnių stiprumo alaus.
Tuo tarpu medikai teigia, kad jiems nėra svarbu, ką žmogus geria. Apsinuodijimo simptomai, organų sutrikimai, priklausomybės ligos vystosi nepriklausomai nuo to, kokie alkoholiniai gėrimai buvo vartojami. Mat ta pati veiklioji medžiaga – etilo alkoholis – yra tiek degtinėje, tiek aluje.
Kaip apskaičiuoti alkoholio kiekį?
Pasak Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro vedėjos Ramunės Rutkauskaitės, medicinoje alkoholį skaičiuoti priimta standartiniais alkoholio vienetais – vienas standartinis vienetas lygus 10 ml gryno spirito. Taigi vienas standartinis alkoholio vienetas lygus 40 ml stipriojo gėrimo arba 330 ml bokalui natūralios fermentacijos šviesaus alaus.
Medikė pastebi, kad visuomenėje gajus mitas, jog alus nėra alkoholis. Tokia nuomonė paplitusi ir tarp moksleivių.
„Labai gyvas pavyzdys iš vieno seminaro su 10 klasių moksleiviais. Per pertrauką priėjo keli berniukai ir pasisakė, kad prieš pamokas mes jie išgeriame tiek, po pamokų – tiek, o vakare – dar tiek alaus. Paėmėme popierėlį ir paskaičiavome grynojo alkoholio kiekį. Tuomet klausiu jų: „Ką manote apie žmogų, kuris per dieną išgeria beveik pusę butelio degtinės?“ Jie vienbalsiai atsakė: „Alkoholikas“. Tačiau būtent tiek alkoholio per dieną išgerdavo jie patys“, - pasakojo pašnekovė.
Anot R. Rutkauskaitės, sriubos turinys nepasikeičia nuo to, iš kokios indo ją valgome – molinio dubens ar porceliano. Tas pats ir su etilo alkoholiu. Visiškai nesvarbu, kokiu pavidalu jis patenka į organizmą – su alumi, vynu, degtine ar brendžiu.
„Tiesa, mes labiau susiduriame su stipriųjų gėrimų mėgėjais. Pasiekti, kad organizme būtų apie 10 promilių, tik geriant alų – fiziškai sudėtinga“, - sakė medikė. Didžiausias jos matytas rekordas – 10,02 promilės. Žmogus buvo komos būklės, tačiau po paros atsigavo ir iškeliavo namo. Neseniai turėtam pacientui, taip pat vyrui, nustatytas daugiau nei 8 promilių girtumas. Medikė teigia gelbėjusi nuo apsinuodijimo ir moteris, kurių organizme buvo beveik 8 promilės alkoholio.
Kokia paros dozė jau pavojinga
Normalus, sveikas organizmas vidutiniškai skaido 0,1 promilės per valandą. Taigi alkoholis organizme užsibūna pakankamai ilgai. Su šlapimu, su prakaitu ir su iškvepiamu oru iš organizmo pašalinama tik iki 10 proc. nesuskaldyto alkoholio. Taigi jei alkotesteris nerodo promilių, dar nereiškia, mūsų organizme jo nėra.
„Įrodyta, kad vienas standartinis alkoholio kiekis per parą net keletą kartų sumažina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Taip pat atlikta daug labai gilių mokslinių studijų apie tai, koks alkoholio kiekis dar nepavojingas. Tik šia tema yra labai geras anekdotas. Šnekasi du vyrai. „Išgėriau tik tiek, kiek buvo ant dugno“. – „Tai kodėl toks girtas?“ – „Taigi ant vonios dugno“, - pašmaikštavo R. Rutkauskaitė.
Anot medikės, alkoholio dozė, dėl kurios kyla nedidelė rizika turėti gyvenime didelių problemų moterims – 14 standartinių alkoholio vienetų, vyrams – 21. Moterims tai du maži bokalai alaus, dvi mažos taurės vyno arba dvi mažos taurelės degtinės, vyrams dėl kitokios jų fiziologijos bei hormonų – atitinkamai po 3. Tačiau kaupti šių vienetų negalima. Kitaip tariant, jei žmogus negėrė visą savaitę, nereiškia, kad jis savaitės alkoholio normą gali išgerti per vieną dieną.
„Jei alkoholį palygintume su kokia nors kita narkotine medžiaga, kuri veikia specifinius receptorius centrinėje nervų sistemoje, etilo alkoholis specifinių poveikio vietų neturi. Alkoholis sugeba prasiskverbti pro visur, todėl turi tokį smarkų toksinį poveikį ir veikia visas organų sistemas. Labiausiai nukenčia kepenys, širdies ir centrinė nervų sistema: organai suriebėja, atsiranda elgesio, mąstymo sutrikimai. Ilgainiui alkoholis paveikia sąnarius bei raumenis“, - aiškino pašnekovė.
Visi, kurie išgeria daugiau nei 40 standartinių alkoholio vienetų per savaitę, anot R. Rutkauskaitės, labai rizikuoja greitai „nustekenti“ savo organizmą. Tai 1,6 l (3 buteliai po 0,5 l) degtinės ar kitokio stipraus alkoholio arba 13,2 l (26 buteliai po 0,5 l).
„Net vienkartinis geras lietuviškas balius gali sukelti kasos uždegimą, jei ta vieta žmogui silpnesnė. Nors sakoma, kad nuo kepenų vėžio miršta tik ne tie, kurie geria, arba linksniuojami pavyzdžiai, kaip kaime pijokėlis sveikas sulaukia gilios senatvės, tai mitas“, - įspėjo pašnekovė.
Medikus šiurpina girti vairuotojai
Su pragaištingomis alkoholio pasekmėmis kasdien susiduria ir Vilniaus greitosios pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja Vanda Pumputienė.
„Geriama daug, ypač savaitgaliais. Tenka važiuoti į avarijas ir matyti, kaip mašinoje ar apie mašiną mėtosi tušti buteliai. O būna ir taip, kad avariją padaręs vairuotojas iš automobilio išlipa toks girtas, kad nepaeina. Blogai, kai alkoholis pas mus toks prieinamas. Važiuoja kompanija, pritrūksta gėrimų, sustoja degalinėje ir užsiperka“, - svarstė pašnekovė.
Bene didžiausią įspūdį medikei padarė atvejis, kai per koncertą sostinės Vingio parke reanimacijos brigadai teko išvežti net 13 paauglių, tarp jų – 13-14 metų berniukų ir mergaičių.
„Paauglių fermentai menkiau išvystyti, kad skaldytų alkoholį, todėl jiems pragaištingas net alus. Be to, dažnai jų skrandis būna tuščias, dėl to jie tuoj pat apgirsta. Pusė butelio alaus – ir krenta, - sakė medikė. – Nežinau, ką reikia daryti, kaip jaunimą auklėti. Šiandien jauni žmonės viskuo persisotinę, jiems niekas neįdomu.
Anksčiau žmonės tiek negerdavo. Pati esu kaime augusi. Susirinkdavo per didžiąsias šventes giminės, kaimynai, pasistatydavo „bonkutę“ naminukės ir iki vakaro vos pusę nugerdavo. Nebuvo poreikio pasigerti. Žmonės susirinkę padainuodavo, pašokdavo, eidavo ūkio apžiūrėti. Dabar prie stalo įprasta tik taurelę kilnoti“, - svarstė pašnekovė.