Teismas rėmėsi Europos žmogaus teisių teismo praktika: saviraiškos laisvė yra vienas esminių demokratinės visuomenės pagrindų ir viena svarbiausių jos progreso bei kiekvieno individo raidos sąlygų. Ši laisvė taikytina ne tik „informacijai“ ar „idėjoms“, kurios priimamos palankiai ar laikomos nekaltomis arba nereikšmingomis, bet ir toms, kurios žeidžia, šokiruoja ar trikdo.
Pasak teismo, šios nuostatos taikomos ir interneto puslapiuose komentarus rašantiems žmonėms.
„Nebūtinai kiekvienas neigiamas pasisakymas apie žmonių grupę ar jai priklausančius asmenis dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų yra Baudžiamojo kodekso 170 straipsnyje numatyta nusikalstama veika. Tokie pasisakymai negali būti traktuojami kaip nusikalstami vien dėl to, kad jie išsakyti viešai“, - pabrėžė išteisinamąjį nuosprendį komentatoriui paskelbęs teismas.
Komentarą parašęs Artūras P. teisme kaltę pripažino iš dalies, tačiau neigė kurstęs bei raginęs susidoroti su romų tautybės žmonėmis. Teisme jis pasakojo, kad perskaitė publikaciją, kurioje muzikos grupės „Skamp“ dainininkė E. Jennings dalijosi savo sesers Annės ir jos vyro nemaloniais įspūdžiais po vizito Vilniuje. Iš Airijos kilusi dainininkė tvirtino, kad vieną vakarą jos sesuo važiuodama sostinės Subačiaus gatve pamatė, kaip prie autobusų stotelėje stovinčio juodaodžio iš dviejų pusių pribėgo „fašistuojantys skustagalviai“. Esą jie iš 25 metų Ganos piliečio atėmė mobilųjį telefoną bei aptalžė.
E. Jennings sesuo bei jos vyras užsienietį išgelbėjo – stabtelėjo prie jo ir paragino sėstis į automobilį. Dėl įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Publikacijoje nurodyti teiginiai papiktino ją perskaičiusį Artūrą P., todėl jis nutarė parašyti komentarą. Jame papasakojo apie savo įspūdžius iš kelionės JAV, kur juodaodžio nužudymas esą nebūtų traktuojamas kaip rasistinis išpuolis. „(...) Tie skustagalviai geriau per čigonų taborą prasineštų, gal bent narkotikų sumažėtų, naudos būtų“, - rašė komentatorius.
„Visą gyvenimą gyvenu Vilniuje ir jokių išpuolių nemačiau, o čia dainininkės sesuo atvažiavo porai dienų ir jau iš karto pamatė, kaip talžo juodaodį, - teisme yra sakęs vyriškis. – Parašiau, kad geriau būtų, jei skustagalviai apsilankytų čigonų tabore ir savo energiją nukreiptų visuomenei naudinga linkme, kovodami su narkotikų prekeiviais. Juk dabar jiems buvo lengviau užpulti vieną žmogų nei kovoti prieš visą taborą“.
Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas konstatavo, kad žodis „prasinešti“ nekursto fiziškai susidoroti ir dainininkės Erikos Jennings pasakojimu apie „fašistuojančių skustagalvių“ įvykdytą išpuolį prieš tamsiaodį pasipiktinusiam vyriškiui panaikino prokurorų pareikštus kaltinimus.
Sostinės prokurorai baudžiamąją bylą iškėlė, kai viena Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos darbuotoja kreipėsi į Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją (LŽLEK). Ji paprašė įvertinti viename interneto portale išspausdintus skaitytojų komentarus.
Komisijos nariai vienbalsiai pripažino, kad keletas internete išspausdintų komentarų kursto tautinę neapykantą, tačiau teismas ja nesirėmė – esą išvadą komisija priėmė neturėdama jokios tyrimo metodikos ir neatlikusi jokio tyrimo.
„Išvados yra padarytos ne remiantis objektyviais kriterijais, o subjektyvia kiekvieno iš komisijos narių nuomone. Komisijos nariai išreiškė savo nuomonę dėl to, kad Artūro P. komentaras nėra nuomonė“, - teismas nusprendė nesiremti komisijos išvada, nes ji nebuvo pagrįsta jokiais motyvais.
Sunku suvokti tolerancijos svarbą
DELFI primena, kad per šių metų pirmąjį pusmetį jau pradėta daugiau kaip 80 ikiteisminių tyrimų (apie 20 bylų perduota nagrinėti į teismą) dėl kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę.
Tūkstančius komentarų kasdien interneto portaluose rašo ne tik paaugliai, bet ir aukštas pareigas einantys valdininkai, verslininkai ar gydytojai. Už rasinę neapykantą Lietuvos teismai pažeidėjams dažniausiai skiria pinigines baudas, nors vienas teismas iš komentatoriaus yra konfiskavęs kompiuterį.
„Akivaizdu, kad nepaisant vis aktyvesnio teisėsaugos institucijų darbo bei didėjančio įsiteisėjusių nuosprendžių skaičiaus, tam tikrai visuomenės daliai vis dar sunku įsisąmoninti žmogaus teisių turinį bei tolerancijos svarbą“, - po DELFI publikacijų apie komentarus internete pabrėžė Žmogaus teisių stebėjimo institutas.
Apie netinkamus komentarus DELFI skaitytojai raginami informuoti redakciją.