Naujoji valdžia yra pasišovusi atlikti kai kurių valstybės įstaigų auditą, planuoja „diržų suveržimą", atlyginimų mažinimą ir galbūt dalies etatų naikinamą.
Tuo tarpu Viešosios politikos ir vadybos instituto programų vadovas, daktaras Vitalis Nakrošis DELFI sakė, kad biudžetininkų skaičius Lietuvoje nėra didelis lyginant su Europos Sąjungos šalių vidurkiu, tačiau opesnė problema – prasta jų paslaugų kokybė.
„Efektyvumui didinti reikia politinės valios ir politinių sprendimų, kurių trūko ankstesnei Vyriausybei. Anksčiau veikė Saulėlydžio komisija, buvo pateikta daug gerų pasiūlymų, tačiau trūko politinės valios jiems įgyvendinti. Taip pat reikia leisti pačių organizacijų vadovams tobulinti savo veiklą, nes iš viršaus viena Vyriausybė negali išspręsti visų problemų", – siūlė pašnekovas.
Prie Lietuvos viešojo sektoriaus efektyvumo didinimo prisidėtų ir „vieno langelio" principo įgyvendinimas, kokybės vadyba. Taip pat, anot jo, būtinos reformos, pirmiausiai aukštajame moksle ir sveikatos apsaugoje.
Lietuva, kaip ir kaimyninės Baltijos šalys, savo viešajam sektoriui skiria panašią dalį bendrojo vidaus produkto (BVP) – 33-34 proc. Tai yra nedidelė dalis lyginant su kitomis šalimis.
Lietuvai, anot V. Nakrošio, galima būtų lygiuotis į Airiją, kuri perskirsto panašią dalį BVP, tačiau šioje šalyje viešosios paslaugos yra aukštesnės kokybės.
„Galima pateikti paprastą pavyzdį – mūsų emigrantus, kurie grįžę į Lietuvą sako, kad jiems labiau patinka, kaip Airijoje yra organizuotas švietimas, kitos paslaugos. Tai yra paprastas išvykusio žmogaus palyginimas", – sakė V. Nakrošis.
Siūlo įsileisti privatų verslą į sveikatą ir švietimą
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyresnysis ekspertas, Ekonominės veiklos reguliavimo mažinimo grupės vadovas Giedrius Kadziauskas DELFI sakė, kad privataus kapitalo įsileidimas į sveikatos apsaugos ir švietimo sritis leistų sumažinti darbuotojų, kurie atlyginimus gauna iš biudžeto, skaičių ir pagerinti šių paslaugų kokybę.
„Valdininkų skaičiaus sumažinimas tikriausiai savo mastu nėra pati efektyviausia priemonė ir daugiausiai naudos duodanti paprastiems mokesčių mokėtojams. Aš švietimą ir sveikatos apsaugos sritis įvardinčiau kaip esančias arčiausiai realybės sumažinti išlaikomųjų iš biudžeto skaičių", – sakė jis.
Anot pašnekovo, šiuo metu dalis sveikatos apsaugos paslaugų jau yra teikiamos privačiai, pavyzdžiui, stomatologų.
Taip, anot G. Kadziausko, įsileidus privatų sektorių žmogus galėtų daryti įtaką paslaugos kokybei.
„Kuo finansuotojas yra toliau nuo paslaugos gavėjo, tuo sistema yra labiau orientuota į finanansuotoją, o ne į konkretų paslaugos gavėją ir klientas yra toliausiai nuo sprendimų priėmimo", – tvirtino jis.
Naujoji Vyriausybė savo programoje taip pat yra numačiusi sudaryti kuo lygesnes darbo sąlygas privačioms sveikatos priežiūros įmonėms ir viešoms, priklausančioms valstybei ir savivaldybėms. Ministrų kabinetas žada imtis ir aukštojo mokslo, ir sveikatos apsaugos reformų.