"Komisijai nepaprastai svarbu, kad Europos kultūros sostinių titulas reikštų kokybę ir teiktų prestižą. Pagrindinę kiekvienos Europos kultūros sostinės biudžeto dalį sudaro nacionaliniai ištekliai, todėl nepaprastai svarbu, kad ES valstybės narės laikytųsi pirmiau duotų finansinių įsipareigojimų. (...) Ši europinė iniciatyva miestui, regionui ir visai šaliai gali būti nepaprastai naudinga, nepaisant valdžioje esančių politinių jėgų", - rašoma EK laiške.
Pasak Komisijos, Europos Sąjunga "nei teisiškai, nei finansiškai nėra pajėgi lėšų skirti tam, ką atsisakė finansuoti ES valstybė narė".
EK taip pat išreiškė įsitikinimą, kad "bus padaryta visa, kas įmanoma, kad projektą, kuriame slypi didžiulė kultūrinė, socialinė ir ekonominė nauda miestams, regionams ir ištisoms šalims, lydėtų sėkmė".
Pasak EK, neužtikrinus šio projekto vykdymo, progos vėl tapti Europos kultūros sostine tektų laukti daugiau nei dešimtmetį.
"Valstybės gali tikėtis Europos kultūros sostinės titulo savo miestams tik rotacijos tvarka (kasmet tik dvi valstybės), todėl neįvykdžiusios savo įsipareigojimų ir neužtikrinusios šios iniciatyvos sėkmės, jos prarastų unikalią progą, nes kitos galimybės pasinaudoti titulu teks laukti daugiau nei dešimt metų", - teigia Komisija.
Pasak jos, investicijos į kultūrą miestams gali duoti "didžiulį postūmį atsinaujinti", ką esą parodo Liverpulio - 2008 metų Europos kultūros sostinės - ir kai kurių kitų miestų pavyzdžiai.
Sumažinus VEKS biudžetą, programos organizatoriai gąsdino, kad projektas gali ir neįvykti.
Pastarosiomos dienomis VEKS valdyba nutarė prašyti kūrėjų sumažinti programai priklausančių projektų finansines sąmatas tokia proporcija, kokia susitraukė VEKS biudžetas - 40 proc.
Vilnius - pirmasis iš Rytų Europos ir Baltijos valstybių sostinių, gavusių prestižiniu laikomą Europos kultūros sostinės statusą. Europos kultūros sostine Vilnius tapo kartu Austrijos miestu Lincu.