Prieš beveik trejus metus KT paskelbė, jog „kai dėl ypatingų aplinkybių (ekonominės krizės, gaivalinės nelaimės ir kt.) valstybėje susiklosto itin sunki ekonominė, finansinė padėtis, (…) įstatymų leidėjas gali pakeisti teisinį reguliavimą, pagal kurį nustatyti atlyginimai įvairiems asmenims, ir įtvirtinti tiems asmenims mažiau palankų atlyginimų teisinį reguliavimą, jei tai būtina siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes“.
Anot KT, tai reiškia, kad valstybėje susiklosčius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai įstatymų leidėjas gali laikinai nustatyti mažesnį Seimo nario atlyginimą negu nustatytas Seimo kadencijos pradžioje.
Esą nėra konstitucinių argumentų, leidžiančių teigti, jog minėta nuostata draudžia, susiklosčius sunkiai situacijai, Seimui nustatyti mažesnį parlamentaro atlyginimą negu nustatytas kadencijos pradžioje.
Priešingu atveju Seimas esą būtų nepagrįstai išskirtas iš kitų valdžios institucijų, o parlamentarai būtų nepagrįstai privilegijuojami, taip pažeidžiant iš Konstitucijos kylančius imperatyvus, atviros,
teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisingumo reikalavimus.
KT taip pat pažymėjo, kad, Seimui mažinant iš biudžetinių institucijų pareigūnų ir kitų valstybės tarnautojų atlyginimą, turi būti įsitikinta, jog padėtis valstybėje iš tiesų yra tokia sunki, kad tai suponuoja būtinybę mažinti algas.
Toks atlyginimo mažinimas esą turi būti laikinas ir grindžiamas aplinkybėmis, liudijančiomis itin sunkią padėtį, pavyzdžiui, pajamų į valstybės biudžetą surinkimas yra taip sutrikęs, kad dėl to valstybė nebegali vykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų, o tokia padėtis valstybėje nėra trumpalaikė.
Kartu KT pažymėjo, jog 1999 m. nutarimo nuostatoje „Seimo kadencijos metu įstatymu negali būti nustatytas mažesnis Seimo nario atlyginimas negu kadencijos pradžioje“ vartojama sąvoka „Seimo nario atlyginimas“ neapima parlamentinės veiklos išlaidų atlyginimo. Mat tuomet KT netyrė atitinkamų Seimo narių darbo sąlygų įstatymo nuostatų.
Ketvirtadienį paskelbtame sprendime konstatuojama, kad iš valstybės biudžeto skirtos lėšos Seimo nario išlaidoms, susijusioms su jo parlamentine veikla, atlyginti negali būti traktuojamos kaip lėšos, gaunamos kaip teisingas apmokėjimas už darbą.
Todėl esą darytina išvada, kad Seimo nario algos ir parlamentinės veiklos išlaidų atlyginimo sampratos negali būti tapatinamos.
„Taigi išlaidos, susijusios su Seimo nario parlamentine veikla, kurios yra atlyginamos iš valstybės biudžeto, Seimo kadencijos metu gali būti mažinamos, tačiau tai darant neturi būti paneigiama svarbi konstitucinė Seimo nario veiklos garantija – teisė gauti išlaidų, susijusių su jo parlamentine veikla, atlyginimą“, - teigiama sprendime.
Kaip žinoma, ankstesnis Seimas pernai lapkritį, prieš pat baigdamas kadenciją, sumažino lėšas, skiriamas parlamentinei veiklai, tačiau pakėlė parlamentarų atlyginimus.
Anksčiau parlamentarai gaudavo 4,6 tūkst. Lt atlyginimą neatskaičius mokesčių, dar apie 8,5 tūkst. Lt sudarydavo lėšos transportui, ryšiams, kanceliarinėms prekėms ir pan.
Dabar eiliniams Seimo nariams priklauso maždaug 11 tūkst. Lt atlyginimas neatskaičius mokesčių, parlamentinei veiklai jie dar gauna po 3,8 tūkst. Lt.
Dabartinės kadencijos parlamentarai buvo užsimoję susimažinti sau atlyginimus, tačiau kai kurie politikai ir teisininkai suabejojo, ar tai nepažeistų Konstitucijos. Mat Statutas leidžia keisti tik kitos kadencijos parlamentarų atlyginimus.
Valdantieji algų sumažinimui neprieštarauja
Visi valdančiosios koalicijos nariai sakosi pritarią KT išaiškinimui, jog sunkmečiu parlamentarai gali nepaisyti draudimo mažinti darbo užmokestį šios kadencijos Seimo nariams. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Jurgis Razma sako, jog jo vadovaujama frakcija ir anksčiau rėmė tokią nuostatą, tik buvo laukiama KT nuomonės.
Panašiai kalba ir Tautos prisikėlimo partijos (TPP) frakcijos vadovas Laimontas Dinius. Politikas, be kita ko, priminė, kad valdančiosios koalicijos Seimo ir Vyriausybės nariai jau anksčiau buvo priėmę neformalų sprendimą darbo užmokestį susimažinti 15 proc., tik kol kas nebuvo rasti teisiniai mechanizmai, kaip pinigus į biudžetą sugrąžinti praktiškai.
Klausiamas, kokio lygmens sumažinimas jam atrodo protingas, L. Dinius sako, jog čia bendro sutarimo reikalas, tik esą baisu, jog Seimo nariai pradės rungtyniauti, kas pasiūlys algą sumažinti stipriau.
„Prasidės populistinis karuselės sukimas, kas pasiūlys daugiau susimažinti, kas pasiūlys vienokias ar kitokias formas, bus bandoma įvelti į įvairiausius ginčus“, - DELFI sakė L. Dinius.
Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) lyderis Artūras Zuokas ir Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis tokia riba laikytų jau minėtus 15 proc. Tokiu atveju „anot popieriaus“ Seimo nario atlygis siektų 9,3 tūkst. lt.
G.Kirkilas: mūsų pinigais valdžia naujų ministerijų nesteigs
Opozicinių socialdemokratų lyderis Gediminas Kirkilas, skirtingai nei valdantieji bei likusi opozicija, savų pinigų į biudžetą grąžinti nenori, nes esą tokiu atveju tai suteiks šansą konservatoriams-krikdemams bei jų partneriams steigti naujas ministerijas bei priiminėti kitus neva beprasmius sprendimus.
Socialdemokratai sako, kad savo atlyginimo pinigus jie nori panaudoti socialinėms reikmėms: remdami gabius studentus ar kitus žmones.
„Nepritarsim mes tokiam dalykui. Jeigu atlyginimų mažinimo pinigai būtų naudojami socialinėms reikmėms, tada mes pritartume, bet šiuo atveju valdančioji koalicija kol kas steigia naujas ministerijas ir tos lėšos panaudojamos ne tam, kam reikia“, - sakė G. Kirkilas.
Viena Darbo partijos lyderių Virginija Baltraitienė DELFI sakė, jog šiuo klausimu kol kas aiškios „darbiečių“ frakcijos nuomonės nėra: „Kai bus pateikta, žiūrėsim, kaip ten skamba. Jeigu išties labai reikia, tai žinoma, bet viskas turi būti proto ribose“.
„Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis sako, kad jo vadovaujama frakcija kol kas šio klausimo nesvarstė. Bet politikas pabrėžė, kad „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos nariai Seime buvo priėmę neformalų sprendimą patys susimažinti savo algas ir naudoti įvairiais paramos tikslais – pavyzdžiui, skirti pinigus savai rinkimų apygardai.