„Jaučiu asmeninę atsakomybę, kaip Lietuvai padėti įveikti sunkumus, kurie yra akivaizdūs, ir apginti Lietuvos žmonių interesą“, - žurnalistams teigė Vyriausybės vadovas. „Aš visada jaučiuosi kaltas dėl visko, kas vyksta Lietuvoje“, - pusiau juokais pridūrė jis.
Tačiau paklaustas, ar neketina atsistatydinti, A. Kubilius teigė tokiam žingsniui „nematąs priežasčių“.
„Gailiuosi dėl vieno dalyko – kad savo laiku nebuvo suvokta, kiek greitai tokie mitingai ir demonstracijos gali virsti chuliganiškomis riaušėmis. Esu įsitikinęs, kad galėjome ieškoti geresnio ir intensyvesnio bendravimo su profsąjungomis, kitomis organizacijomis, nors nesutinku, kad iki šiol jų balsas nebuvo girdimas. Rengiant krizės įveikimo planą, Vyriausybės programą, profsąjungos ir kitos grupės turėtų pripažinti, kad turėjome nemažai susitikimų ir pokalbių“, - kalbėjo premjeras.
Paklaustas, kodėl neišėjo susitikti su protestuotojais, A. Kubilius pareiškė, kad kvietimas profsąjungų reikalavimus įteikti Vyriausybės valdininkams, o ne politikams buvo teisingas žingsnis: „Juos svarstysime. Nemanau, kad išmintinga, esant tokioms psichologinėms nuotaikoms, Vyriausybės nariams, vadovams eiti į mitingus ir bendrauti. Tai gali tapti tik dar didesniu akstinu nevaržomoms emocijoms lietis.“
Anot jo, gaunama informacija rodo, kad penktadienio riaušės nebuvo spontaniški įvykiai: „Tai buvo suplanuota akcija, kurios tikslas – skatinti nepasitikėjimą išrinktais tautos atstovais, siekta sėti netvarką ir chaosą, norėta gąsdinti, griauti ir laužyti.“
A. Kubilius: kurstytojų braižas primena „Jedinstvo“
Vyriausybės vadovo teigimu, visose Baltijos valstybėse vykusių riaušių (2007 m. pavasarį – Estijoje, praėjusią savaitę – Latvijoje ir Lietuvoje) kurstytojų braižas panašus, jis esą primena ir „Jedinstvo“ veiksmus 1990-aisiais.
Kaip teigė A. Kubilius, profsąjungų atstovai ir jų surengto mitingo dalyviai tapo įrankiu tų, kurie siekia pasinaudoti žmonių nepasitenkinimu dėl kitų tikslų: „Šiandien matome ne vieną grupę, kuri siekia išnaudoti žmonių nepasitenkinimą ir karštligiškai skuba sustabdyti mūsų pradėtas permainas, nes jos, matyt, kenkia ir yra pavojingos jų interesams. Profsąjungos, turgaus prekeiviai, galų gale girti chuliganai yra tik įrankis siekiant vieno tikslo – sustabdyti permainas, kurias pradėjome.“
Premjeras neslėpė susidaręs įspūdį, kad permainų bijo „buvusi valdžia ir kai kurie oligarchai, praturtėję su Gedimino Kirkilo Vyriausybės palaiminimu“. Jie esą išsigando planų skaidrinti energetikos reikalus, kovoti su korupcija, apriboti spaudos magnatų įtaką. „Neblaivių chuliganų siautėjimas tikrai neišves mūsų iš kelio“, - tvirtino A. Kubilius.
Jis neatmetė galimybės, kad riaušėmis galėjo būti suinteresuoti ir „Leo LT“ savininkai, ir revanšo siekianti opozicija, ir kai kurios žiniasklaidos priemonės: „Aš matau ir politinio revanšo siekį tų, kurie niekaip negali susitaikyti su rinkimų rezultatais. Mano įsitikinimu, galima labai aiškiai įžvelgti ir kai kurios žiniasklaidos elgesį, tikrai neatsakingą, faktiškai skatinantį riaušes. Ir ne mažiau, manau, galima įžiūrėti kai kurių stambiųjų oligarchinių grupių, ypač susijusių su energetika, nervingą elgesį."
„Penktadienis visiems buvo pakankamai skaudi pamoka, visų pirma – pačiai Vyriausybei, bet taip pat mitinguotojams, tikiuosi, kad ir opozicijai. Išvadas turime pasidaryti visi“, - kalbėjo premjeras. Jis padėkojo policijos pareigūnams už darbą, užtikrinant viešąjį saugumą ir tvarką, ir apgailestavo, kad dėl neblaivių chuliganų siautėjimo nukentėjo nekalti žmonės.
A. Kubilius apgailestavo, kad Seimo rinkimai įvyko tik spalį, - naujoji valdžia buvo priversta imtis stabilizuoti valstybės finansų sistemą tik prieš pat Kalėdas. Žmonėms tai esą buvo psichologinis smūgis.
Anot jo, per pirmas darbo savaites Vyriausybė padarė tam tikrų klaidų, kurias dabar ketina taisyti: „Ypatingą dėmesį skirsime dialogui su visuomene. Kalbėsime su visais, kurie linki Lietuvai gero ir turi konstruktyvių pasiūlymų.“