Dėl komentarų internete – daugiau tyrimų

Užgauliojančius ir žeminančius komentarus internete rašantiems žmonėms – sankcijos. Generalinė prokuratūra informuoja, kad praėjusiais metais buvo pradėta daugiau ikiteisminių tyrimų dėl asmens lygiateisiškumo ir sąžinės laisvės pažeidimų. Pastaraisiais metais ypatingą dėmesį komentatorių išsakomoms mintims internete skyrę prokurorai pernai iškėlė 86 baudžiamąsias bylas – kur kas daugiau nei ankstesniais metais.

Kaip teigiama ketvirtadienį išplatintame Generalinės prokuratūros pranešime, praėjusiais metais Lietuvoje buvo pradėtas ir atliekamas 101 ikiteisminis tyrimas – 99 dėl kurstymo prieš kitos tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę ir 2 – dėl asmenų diskriminavimo dėl tautinės, rasinės, lyties, kilmės, religijos ar kitos grupinės priklausomybės. Dar 35 ikiteisminiai tyrimai dėl šios kategorijos nusikalstamų veikų buvo pradėti ankstesniais metais ir pernai buvo tęsiami.

Didesnę 2008 m. pradėtų ikiteisminių tyrimų dalį sudarė viešojoje erdvėje (internete) padarytos nusikalstamos veikos: 86 ikiteisminiai tyrimai pradėti dėl interneto vartotojų komentarų, 1 – dėl galimai kurstančio pobūdžio informacijos viešinimo nelegalios politinės organizacijos interneto tinklapyje. Kiti 14 ikiteisminių tyrimų buvo atliekami dėl viešo kurstymo (gatvėje, laikraščiuose, telefonu).

Daugiausia tyrimų dėl kurstymo prieš juodaodžius ir gėjus

Daugiausia tyrimų (65) atliekama dėl kurstymo prieš kitos rasės (vien juodaodžių), tautybės ar kilmės (žydų, romų, lenkų, rusų), tikėjimo (musulmonų) žmonių grupes ar asmenis. 36 ikiteisminiai tyrimai buvo pradėti dėl kurstymo prieš netradicinės orientacijos žmones – homoseksualus.

Lietuvos teismus 2008-aisiais pasiekė prokurorų ištirtos 28 baudžiamosios bylos dėl kurstymo. Vieną asmenį Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas išteisino, šį nuosprendį prokurorai skundė apeliacine tvarka, tačiau jų skundas buvo atmestas. Teismai nenustatė, kad viename interneto portale „per čigonų taborą prasinešti“ raginęs 30 metų vilnietis Artūras P. būtų kurstęs tautinę nesantaiką bei raginęs susidoroti su romais.

Dar du asmenis, kuriuos prokurorai kaltino viešu kurstymu prieš Jehovos liudytojus, Zarasų rajono apylinkės teismas išteisino. Teismas nenustatė jų veiksmuose nusikaltimo sudėties, tačiau nuteisė tik dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

Pasak Generalinės prokuratūros, kurstymu kaltinti asmenys buvo nuteisti piniginėmis baudomis nuo 5 iki 23 MGL (nuo 600 iki 3 tūkst. litų). Griežtesnių bausmių teismai neskyrė, nors jiems gresia bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Užpraėjusiais metais teismo nuosprendžiu iš vieno „internauto“ net buvo konfiskuotas kompiuteris.

Tyrimų skaičius – visuomenės nuotaikų atspindys

Pernai patys prokurorai nutraukė 19 šios kategorijos ikiteisminių tyrimų, nes nebuvo nustatyta, jog buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, be to, keliose bylose pritrūko įrodymų.

Pasak Generalinės prokuratūros Specialiųjų tyrimų skyriaus vyriausiojo prokuroro Rimvydo Valentukevičiaus, didėjantis tyrimų skaičius rodo, kokiomis nuotaikomis gyvena kai kurie mūsų visuomenės nariai ir kas laukia mūsų šalies, kai darbo, o gal ir politiniai migrantai iš trečiųjų šalių (ypač tų, kurių žmonės skiriasi nuo mūsų rase, religijos išpažinimu, etnine kilme) vis dažniau ir gausiau apsigyvens Lietuvoje.

Tačiau ne vien šie skaičiai rodo augantį šio pobūdžio nusikaltimų mastą. Pernai 76 ikiteisminiai tyrimai buvo atliekami dėl nusikaltimų mirusiojo atminimui – dažniausiai kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimo.

„Ir nors nefiksuojami duomenys apie šių nusikaltimų rasinius, nacionalinius ar religinius motyvus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kapinės ir viešosios mirusiųjų, nužudytųjų pagarbos vietos dažniausiai niokojamos ir paniekinamos marginalinių, religiniais ar antisemitiniais idealais savo egzistavimą ir veiklą grindžiančių jaunimo grupių atstovų veiksmais, šios nusikalstamos veikos priskirtinos prie rasistinio, antisemitinio, ksenofobinio pobūdžio ir motyvacijos nusikaltimų“, – sakė R. Valentukevičius.

Už komentarus atsako juos rašiusieji

DELFI primena, kad už skaitytojų komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako jų autoriai, kurie už šmeižikiškus, viešųjų ar privačių asmenų garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius teiginius gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Ji gresia ir už smurto kurstymą, raginimus nuversti teisėtą Lietuvos valdžią bei kitokius neteisėtus veiksmus.

Ar komentarai yra kurstantys, nustato Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija. Ji kasmet gauna keliasdešimt prokuratūros ir policijos prašymų.

Baudžiamojo kodekso 170 straipsnyje numatyta, jog už interneto komentaruose skatinamą neapykantą ar kurstymą diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, gresia bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Už kurstymą smurtauti bei fiziškai susidoroti gresia dar griežtesnė bausmė - laisvės atėmimas iki trejų metų.

Apie netinkamus komentarus DELFI skaitytojai raginami informuoti redakciją.