„Kolegijose krepšelių skaičius siūlomas didinti dėl labai paprastos priežasties – šiuo metu santykis universitetuose su kolegijose studijuojančiųjų santykiu yra 3:1 universitetų naudai. Pasaulinis santykis yra 1:1, ir, natūralu, kad į darbo rinką paprastesnės profesinės ar koleginės studijos yra ta kryptis, kuria mes reformos metu ketinama judėti“, - spaudos konferencijoje trečiadienį sakė G. Steponavičius.
Pasak švietimo ir mokslo ministro, praėjusiais metais valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius siekė 24 tūkst. – kiek mažiau nei 16 tūkst. universitetuose ir iki 8 tūkst. kolegijose. G. Steponavičiaus tvirtinimu, praėjusiais metais universitetuose buvo likę neužpildyta apie 2 tūkst. valstybės finansuojamų vietų, be to, į bendrą valstybės finansuojamų vietų skaičių buvo įtraukiami ir tie studentai, kurie mokėjo 520 Lt įmoką už semestrą.
Nuo rugsėjo 1 d. dalinai valstybės finansuojamų studijų (520 Lt) nebeliks – bus tik visiškai valstybės finansuojamos vietos ir nefinansuojamos: „Po reformos nebeliks dalinę studijų kainą mokančių studentų“, - teigė ministras bei atkreipė dėmesį, kad nepaisant šio fakto, bendras finansuojamų „krepšelių“ skaičius sumažėjo nežymiai.
Naują finansavimo modelį numato šiuo metu Seime svarstomas Mokslo ir studijų įstatymo projektas. Priėmus įstatymą būtų įvestas studijų „krepšelis“ - valstybės lėšos, visiškai padengsiančios dalies studentų studijų išlaidas. Valstybė visiškai finansuotų gerai mokyklą baigusiųjų studijas - jie būtų surikiuojami į eilę pagal abitūros egzaminų rezultatus bei kitus kriterijus, kuriuos aukštosios mokyklos taiko savo priėmimo tvarkoje. Studijų krepšelį būtų galima "nešti" ir į nevalstybines aukštąsias mokyklas, kuriose iki šiol buvo studijuojama vien savo lėšomis.
Į valstybės finansuojamą vietą patekęs pirmakursis turėtų garantuotą valstybės finansavimą visus studijų metus. Jį prarastų tik tuo atveju, jei iškristų už nepažangumą. Būtų atsisakoma rotacijos sistemos, kai mokantieji ir nemokantieji keičiasi vietomis kas semestrą, todėl stojantieji galėtų drąsiau rinktis kokybiškas, nors ir sunkesnes studijų programas.
Geriausieji studijuojantieji galėtų gauti gerokai didesnes skatinamąsias stipendijas.
Nauja studijų finansavimo tvarka galiotų tik šiais metais įstosiantiems pirmakursiams. Esami studentai ir toliau būtų finansuojami pagal dabar galiojančią tvarką, kai mokantieji ir nemokantieji už studijas rotuojami kas semestrą atsižvelgiant į rezultatus.
Naujas studijų finansavimo būdas yra viena numatomos mokslo ir studijų reformos dalių. Pasak pertvarkos rengėjų, jos esmė - naujos galimybės studentams, dėstytojams, aukštosioms mokykloms.
Siekiama, kad paskui gerus studentus į aukštąsias mokyklas ateisiantis studijų krepšelis skatintų universitetus ir kolegijas konkuruoti tarpusavyje, pritraukti pačius geriausius, todėl aukštosios mokyklos stengtųsi užtikrinti kuo aukštesnę studijų kokybę.
Žadama, kad nepatenkantys į valstybės finansuojamas vietas galės skolintis pinigų studijoms. Paskolos bus suteikiamos su valstybės garantija, palūkanų dengimu ir palankiais grąžinimo terminais. Paskolų sistema turėtų startuoti nuo šių metų liepos 1 d.
Seimui pritarus, taip pat bus keičiama valstybinių aukštųjų mokyklų teisinė forma iš biudžetinės į viešąją įstaigą.