Teisėjų kolegija savo nutartyje pažymėjo, kad nėra pagrindo tenkinti „Rangos IV“ skundą, nes esą tik pritaikius areštą turtui bus užtikrinta galimybė įvykdyti teismo sprendimą, jeigu ieškinys būtų patenkintas. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis yra neskundžiama, todėl laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti taikomos iki teismo sprendimo paskelbimo.
Savo skunde statybos bendrovė nurodė, kad yra patikima bendrovė, nes per praėjusių metų devynis mėnesius gavo 12 mln. 694 tūkst. Lt nepaskirstyto pelno. „Ranga IV“ atstovai teismui taip pat rašė, kad „savo prievoles visada tinkamai ir laiku įvykdo, jeigu pareikšti reikalavimai yra teisėti ir pagrįsti“.
Tuo tarpu „Baltic Property Trust Secura“ nurodė, kad „Ranga IV“ materialusis turtas „sudaro tik truputį daugiau nei 4 mln. Lt, įmonės skolos 2008 metais išaugo 8 mln. Lt, kasoje turimos lėšos sumažėjo 4 kartus ir sudaro tik 619 521 Lt“.
„Nors įmonės nepaskirstytasis pelnas 2008 metais nurodytas 12 mln. 694 tūkst. 415 Lt, tačiau gautas grynasis pelnas sudaro tik 2 mln. 695 tūkst. 750 Lt, atsakovo uždirbtas pelnas yra sumažėjęs beveik du kartus, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 75 mln. 78 tūkst. 491 Lt, įmonės skolos nuo 2007 metų išaugo daugiau nei 12 mln. Lt. Be to, pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai neapima paskutinio metų ketvirčio, per kurį pelno rodikliai žymiai krito, todėl tikėtina, jog 2008 metų rodikliai yra dar žemesni“, - savo neskundžiamoje nutartyje bendrovę „Baltic Property Trust Secura“ cituoja Lietuvos apeliacinis teismas.
Pasak patalpų nuoma užsiimančios bendrovės, 2008 metų pabaigoje „Ranga IV“ yra iškelta 15 civilinių bylų, kurių bendra reikalavimų suma sudaro 3 mln. 931 tūkst. 980,99 Lt.
Prieš dvi savaites laikinąsias apsaugos priemones teismas patenkino išnagrinėjęs banko „DnB NORD“ prašymą – buvo areštuotas bendrovėms „Ranga IV“, „Ranga IV investicijos“ bei „GK projektai“ priklausantis turtas už milijoną litų.
Ankstesniais teismo sprendimais yra leista areštuoti turto už daugiau kaip 105 tūkst. Lt pagal bendrovės ,,Metalplast Vilnius“ ieškinį. D. Purlienės teigimu, su šia bendrove pasirašyta taikos sutartis ir visi pinigai pervesti. Dar anksčiau bendrovės „Blitz.lt“ prašymu buvo areštuota 46 tūkst. Lt bendrovės turto.
„Baltic Property Trust Secura“ ieškinyje teismui nurodė, kad beveik milijono litų skola susidarė dėl pastatų nuomos. Pasak ieškovų, 890 tūkst. 875,74 Lt skola susidarė įsiskolinus už pastatų nuomą, 17 tūkst. 741,13 Lt prašoma priteisti kaip delspinigius. Be to, jie siekia prisiteisti 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Bendrovės „Baltic Property Trust Secura“ prašymą dėl 908 tūkst. 616,87 Lt arešto pritaikė Vilniaus apygardos teismas, tačiau šią teisėjo Dainiaus Rinkevičiaus priimtą nutartį atsakovai apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui.
Prieš dvi savaites „Ranga IV“ Vilniaus apygardos teismo paprašė restruktūrizuoti bendrovę. - esą taip siekiama išvengti bankroto, o kreditoriams bus sudarytos sąlygos atgauti skolas. Advokatų kontoros "Sorainen" teisininkas Mantas Petkevičius sako,kad sėkmingo restruktūrizavimo atveju, restruktūrizuojamos bendrovės kreditoriai gali turėti galimybę atgauti skolas didesne apimtimi nei bankroto atveju, kurio metu yra patenkinama tik labai maža dalis įkeitimais neužtikrintų reikalavimų. Tačiau, iš kitos pusės, restruktūrizavimas gali būti panaudotas tik kaip priemonė atitolinti bankrotą ar jam pasiruošti.
Būdas "atsikvėpti" nuo kreditorių ir "atgaivinti" verslą
Pasak M. Petkevičiaus, restruktūrizavimas - tai speciali teisminė procedūra, kurios tikslas yra suteikti galimybę laikinų finansinių sunkumų turinčiai bendrovei atkurti mokumą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto. Restruktūrizavimo bylą galima kelti tuo atveju, jei įmonė yra dar nenutraukusi veiklos.
Ji keliama tuo atveju, jeigu įmonė turi finansinių sunkumų, tačiau dar yra realių galimybių ją išgelbėti, išdėstant skolų mokėjimą. Byla gali būti keliama tik tuo atveju, jei tam pritaria didžioji dauguma įmonės kreditorių.
"Iškėlus restruktūrizavimo bylą, yra sustabdomas įmonės skolų mokėjimas ir išieškojimas bei delspinigių skaičiavimas, - sakė M. Petkevičius. - Toks būdas leidžia bendrovei "atsikvėpti" nuo kreditorių spaudimo bei parengti naują verslo (restruktūrizavimo) planą, kuriuo vadovaujantis bus bandoma "atgaivinti" bendrovę bei atsiskaityti su kreditoriais. Tai ir yra esminis restruktūrizavimo skirtumas nuo bankroto, kurio tikslas yra likviduoti įmonę, parduoti jos turtą ir išsidalinti tai, kas liko po nesėkmingo verslo".
Kodėl restruktūrizavimas nėra toks populiarus?
Pasak "Sorainen" advokato, visgi Lietuvoje restruktūrizavimas iki šiol vis dar yra nepopuliari ir netgi daug kam nežinoma procedūra. Per daugiau nei 7 metus, kai galioja Įmonių restruktūrizavimo įstatymas, Lietuvoje baigtos tik 5 restruktūrizavimo procedūros, iš kurių bene žymiausia yra AB "Panevėžio stiklas" restruktūrizavimo byla. 26 restruktūrizavimo procedūros buvo nutrauktos anksčiau laiko, iš kurių net 22 baigėsi bankrotu, o tik 4 nutrauktos anksčiau laiko kitais pagrindais (įskaitant sėkmingą AB "Lifosa" restruktūrizavimo atvejį).
Šiuo metu iškelta 10 restruktūrizavimo bylų, iš kurių 3 buvo pradėtos 2008 metais.
"Gana ilgas procesas, abejonės, kad ta pati akcininkų ir vadovų komanda sugebės valdyti įmonę geriau, apčiuopiamos naudos kreditoriams, pirmiausia bankams, nebuvimas, ir kitos priežastys prisideda prie to, kad restruktūrizavimas vis dar nėra populiarus, - sakė M. Petkevičius. - Tačiau svarbiausia kliūtis - netobulas Restruktūrizavimo įstatymas, kuris paliko nemažai spragų ir neaiškumų. Dėl netobulos procedūros įmonės kreditoriai dažnai nėra suinteresuoti arba bijo dalyvauti restruktūrizavimo procese ir mieliau renkasi bankrotą, kaip paprastesnį ir, jų požiūriu, patikimesnį skolų atgavimo būdą".
Be to, pasak teisininko, praktikoje vis dar yra gajus bendrovės verslo "gelbėjimas" bankroto procedūros rėmuose - yra nemažai atvejų, kai bankrutuojanti įmonė tęsia veiklą kelerius metus, per kuriuos neretai verslas yra po truputį "iškeliamas" į naujas įmones ir taip "apsaugomas" nuo kreditorių reikalavimų. "Svarstytina, kiek toks verslo "gelbėjimas" yra teisėtas ir etiškas, tačiau reikia pripažinti, kad šiuo metu tokie būdai yra populiarūs ir pakankamai efektyvūs. Lieka atviras klausimas, kada ši praktika pasikeis", - sakė jis.
Kam yra naudingas restruktūrizavimas?
Vis dėlto restruktūrizavimas suteikia ir tam tikrų pliusų. "Pirmiausia, kai kurioms bendrovėms, ypač toms, kurioms reputacija yra svarbus veiksnys versle, verslo "gelbėjimas" bankroto rėmuose gali netikti (pvz., kai bendrovei yra svarbus jos įvaizdis, prekės ženklas), - kalbėjo advokatas. - Tokiu atveju veiklos tęstinumą galima būtų išsaugoti restruktūrizavimo eigoje. Iš kitos pusės, kreditoriams restruktūrizavimas suteikia galimybę atgauti skolas didesne apimtimi nei bankroto atveju, kurio metu yra patenkinama tik labai maža dalis įkeitimais neužtikrintų reikalavimų".
Valstybė taip pat turėtų skatinti restruktūrizavimus, nes tai galėtų padėti išsaugoti darbo vietas bei užtikrinti ekonominio sektoriaus stabilumą, ypač tais atvejais, kai vieno didelio "žaidėjo" žlugimas gali lemti mažesnių su juo bendradarbiaujančių bendrovių griūtį.
"Tai valstybė galėtų daryti ne tik tobulindama Restruktūrizavimo įstatymą, tačiau ir keisdama savo institucijų bei jų tarnautojų požiūrį į restruktūrizavimus, - mano M. Petkevičius. - Deja, jis šiuo metu yra pakankamai skeptiškas, ypač tuo atveju, kai valstybė veikia kaip restruktūrizuojamos įmonės kreditorius - valdininkų požiūris gali kliūdyti reorganizavimo vykdymui".