„Yra labai svarbios priežastys, dėl kurių būtina nedelsiant atleisti dabartinę komisijos pirmininkę I. Smetonienę ir jos pavaduotoją Jūratę Palionytę, nepasibaigus jų įgaliojimų laikui, - teigiama Seimui įteiktoje peticijoje. – Šios pareigūnės ne tik nesiima spręsti komisijai pavestų lietuvių kalbos tvarkybos problemų, užsitęsusių dar iš ankstesnės jų kadencijos laikotarpio. Jos iki šiol nepateikia komisijai svarstyti visuomenės keliamų lietuvių kalbos vartosenos klausimų, ypač kiek tai susiję su svetimybių keitimu lietuviškais atitikmenimis. Komisijos vadovybė ne tik nesiūlo komisijai priimti šiais klausimais sprendimus, bet pastaruoju metu vykdo priešingą veiklą, negu komisijai yra pavesta pagal įstatymus.“
Peticiją iš viso pasirašė 20 žmonių, tarp jų – signatarai Romualdas Ozolas, Zigmas Vaišvila, Bronislovas Genzelis, Bronislovas Kuzmickas, akademikai Jonas Kubilius ir Antanas Tyla, poetas Justinas Marcinkevičius, rašytojas Vytautas Bubnys, kalbininkai Vitas Labutis, Aldona Paulauskienė, Arnoldas Piročkinas, režisierius Arūnas Žebriūnas, architektas Algimantas Nasvytis.
Anot Nepriklausomybės akto signatarų klubo pirmininkės Birutės Valionytės, peticijai pritarė ir klubo valdyba.
Peticijos autoriai piktinasi, kad norima leisti svetimvardžius Lietuvos piliečio pase rašyti ne vien lietuviškais rašmenimis, o tai esą neatitinka 1999 m. Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatų.
Jie primena keliolika metų besitęsiantį ginčą dėl svetimų kalbų asmenvardžių ir vietovardžių viešojo vartojimo. VLKK yra leidusi įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms svetimvardžius nerišliame tekste vartoti originalo kalba arba prie svetimos kalbos grafinės formos pridėjus lietuviškas galūnes.
Peticijoje „siūloma ir reikalaujama“, kad Seimas Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto teikimu priimtų nutarimą, esant svarbioms priežastims atleisti VLKK pirmininkę I. Smetonienę ir jos pavaduotoją J. Palionytę iš pareigų nepasibaigus jų galiojimo laikui ir paskirti į šias pareigas kitus asmenis – kalbos mokslo specialistus.
Taip esą siekiama „apginti lietuvių kalbos, kaip konstitucinės mūsų šalies vertybės, statusą bei pačią gyvąją lietuvių kalbą nuo neteisėto griaunamojo kišimosi“.
Pavardžių rašymas – politinis, o ne kalbinis reikalas
I. Smetonienė apie peticiją sužinojo tik iš DELFI. Anot kalbininkės, pozicija dėl tautinių mažumų atstovų asmenvardžių rašybos dokumentuose buvo ne jos asmeninė, o komisijos. Dar ankstesnės kadencijos VLKK pareiškė, kad šis klausimas yra ne kalbinis, bet politinis. Šiuo metu dirbanti komisija balsų dauguma tokiai pozicijai pritarė.
Anot I. Smetonienės, esant reikalui ginčą būtų galima spręsti kreipiantis į Konstitucinį Teismą, tačiau tai esanti politikų, o ne jos kompetencija.
Tuo tarpu svetimvardžių vartojimas viešumoje, pasak VLKK vadovės, yra skirtingas dalykas, suplakamas su vardų ir pavardžių rašymu dokumentuose.