Liustracijos komisija šiuo metu nagrinėja iš Vilniaus apygardos teismo išsireikalautą buvusios žemės ūkio ministrės Kazimiros Prunskienės bylą, kurioje politikė išteisinta dėl bendradarbiavimo su KGB.
A.Urmonas teigė, kad byloje matyti, jog vienas pagrindinių argumentų, kodėl apygardos teismas ryžosi peržiūrėti Aukščiausiojo Teismo sprendimą buvo neva dingęs K.Prunskienės pasirašytas pasižadėjimas bendradarbiauti su KGB.
Liustracijos komisijos pirmininkas tvirtino kreipęsis į Ypatingąjį archyvą ir radęs ten minėtą dokumentą.
2002 m. rugsėjį tuometinė Seimo narė K.Prunskienė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama panaikinti ankstesnį teismo sprendimą dėl bendradarbiavimo su sovietų KGB.
K.Prunskienė Vilniaus apygardos teismui yra sakiusi, kad vadinamasis dokumento originalas, kuriuo remdamasis teismas 1992 metais priėmė sprendimą, yra falsifikatas.
Seimo narė pareiškė, kad kreipėsi į Seimo archyvą, Ypatingąjį archyvą ir dar kelias institucijas, kurios atsakė neturinčios tokio dokumento originalo.
Vilniaus apygardos teismas 2003 metų pavasarį paskelbė, jog nėra įrodymų, kad K.Prunskienė slapta bendradarbiavo su KGB.
1992 m. rugsėjo 14 d. Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegija buvo pripažinusi K.Prunskienę sąmoningai bendradarbiavus su KGB. Tuomet pripažinta, kad KGB jai buvo suteikęs Šatrijos Raganos slapyvardį.
Liustracijos komisijos vadovas siūlo tikrinti buvusių Komunistų partijos vadovų lojalumą
Liustracijos komisijos pirmininkas Algimantas Urmonas siūlo įstatymu įteisinti buvusių Sovietų sąjungos Komunistų partijos ir kitų buvusios valdžios atstovų lojalumo patikrinimą.
"Pats bendradarbiavimas, kolaboravimas su KGB buvo įvairiomis formomis, ir per agentūrinį, ir per nomenklatūrinį darbą. (...) Kadangi lojalumo požiūriu tokie asmenys yra kritinės būklės, turime patikrinti jų lojalumą", - penktadienį per diskusiją Seime sakė A.Urmonas.
Jis yra parengęs vadinamojo Liustracijos įstatymo pataisas, kad būtų liustruojami buvę Komunistų partijos Centro komiteto, Vykdomojo komiteto nariai, rajonų pirmieji sekretoriai ir kiti valdžios atstovai, pagal einamas pareigas turėję reikalų su KGB.
"Jeigu dabar tie žmonės užima pareigas, priima kokius nors sprendimus, jie turėtų būti tiesiog paviešinti, kad su jais susidūrę žmonės žinotų, kas jie tokie yra. Čia kuklūs tikslai, bet, manyčiau, teisingi", - kalbėjo A.Urmonas.
Jis pabrėžė, kad atsakingų pareigų neinančių ir pensijoje esančių asmenų šis procesas neturėtų liesti.
Liustracijos komisijos vadovas svarstė, kad dabar liustruojami asmenys, bendradarbiavę su sovietų represinėmis struktūromis, tačiau būta nomenklatūrinės valdžios atstovų, kurie patys duodavo nurodymų KGB.
Anot A.Urmono, prieš paviešindama tokius asmenis Liustracijos komisija turėtų nustatyti jų bendradarbiavimo su KGB lygį, ar aktyviai jie veikė, ar formuluodavo užduotis sovietų saugumui.
"KGB pirmininkas buvo nurodęs nomenklatūrininkams bylų nevesti, bet jie galėjo bendradarbiauti pačiu aktyviausiu būdu. Tuos aktyviuosius ir reikėtų liustruoti", - aiškino Liustracijos komisijos vadovas.
Jis taip pat pabrėžė, kad nesiūlo tokiems asmenims taikyti kokių nors sankcijų. A.Urmono nuomone, pakaktų jų biografijos paviešinimo.
Jo siūlymą sukritikavo buvusi Liustracijos komisijos pirmininkė Dalia Kuodytė. Pasak jos, liustracija, apie kurią kalba A.Urmonas, jau nėra liustracija, tai esanti desovietizacija. Tačiau ją atlikti esą per vėlu.
"Reikia susitaikyti, kad mes jau praleidome progą apsivalyti tokiu mastu", - sakė ji.
D.Kuodytės teigimu, brūkšnys šiuo klausimus buvo nubrėžtas 1993 metais, kai buvęs Komunistų partijos veikėjas Algirdas Brazauskas buvo išrinktas Lietuvos prezidentu.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas inicijuoja vadinamojo Liustracijos įstatymo keitimą, nes dabar galiojanti tvarka esą neduoda laukiamų rezultatų.
NSGK pirmininkas siūlo viešinti buvusių KGB rezervo karininkų bylas
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas konservatorius Arvydas Anušauskas teigia nesiūlysiąs riboti buvusių KGB rezervo karininkų veiklos, tačiau jis mano, kad jų bylos turėtų būti paskelbtos viešai.
Tai A.Anušauskas pareiškė penktadienį Seime per diskusiją dėl Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pataisų.
"Rezervininkų bylos negali būtų vertinamos pagal Duomenų apsaugos įstatymą, jos turėtų būti prieinamos, viešos, jų sąrašas ar dokumentai galėtų būti skelbiami viešai", - sakė NSGK pirmininkas.
Jis tvirtino, kad nėra reikalo numatyti kokios nors buvusių rezervininkų veiklos ribojimo. Anot jo, vienas pagrindinių liustracijos įrankių yra viešumas.
A.Anušausko teigimu, jeigu būtų nustatyti kokie nors veiklos ribojimai, būtų įsivelta į teisminius procesus.
2007 m. Seimas į įstatymą buvo įrašęs KGB rezervo karininko sąvoką, tačiau nenumatė jokių jų veiklos ribojimų.
Tuomet dokumente teigta, kad KGB rezervo karininkas - asmuo, įtrauktas į KGB ir kitų buvusios Sovietų sąjungos specialiųjų tarnybų rezervą, kuris buvo KGB mobilizacinė dalis, skirta ypatingojo periodo (karo grėsmės, karo pradžios, stichinių nelaimių ir masinių riaušių metu) ir karo atvejais.
Buvo numatyta, kad rezervininkai turi būti įrašyti į specialią buvusių KGB darbuotojų, slaptų bendradarbių ir rezervo karininkų įskaitą. Jeigu jai priklausantys asmenys sumanys kandidatuoti į Europos parlamentą, Seimą, Prezidentūrą, savivaldybių tarybas, pretenduojantys dirbti Vyriausybėje, teisėjais ar prokurorais, bus viešai paskelbtos buvusios jų sąsajos su sovietų specialiosiomis tarnybomis.
Tačiau prezidentas vetavo šio įstatymo pakeitimus. Balsuodamas dėl veto Seimas paliko galioti senąjį įstatymo variantą, kur KGB rezervo karininko sąvokos nebuvo.
NSGK pirmininkas A.Anušauskas yra parengęs vadinamojo Liustracijos įstatymo pataisas.
Jis siūlo Liustracijos komisiją padaryti nepriklausomą nuo Valstybės saugumo departamento. A.Anušauskas taip pat mano, kad reikėtų išplėsti ir pačios Liustracijos komisijos galimybes, o jos nariams mokėti už darbą.
Seimo komiteto pirmininko nuomone, liustracijos procesą reikėtų baigti 2012 metais.