Šeštadienį LVLS renkasi į neeilinį suvažiavimą, kuriame tarybos teikimu bus balsuojama, ar jis bus ir rinkiminis - t.y. perrenkama partijos vadovybė.
Vienas pagrindinių K.Prunskienės oponentų partijoje Ramūnas Karbauskis prognozuoja, jog suvažiavimo dalyviai pasisakys už partijos lyderių rinkimus, o K.Prunskienės sprendimą trauktis aiškina baime šį postą prarasti.
"Manau, K.Prunskienė nekels savo kandidatūros į partijos pirmininkus, nes tikrai pralaimėtų, dėl to ir apie kandidatavimą į prezidentus pranešta dar prieš suvažiavimą, tai yra strateginis ėjimas", - BNS sakė R.Karbauskis, vienas kandidatų į LVLS vadovo postą.
R.Karbauskis dėl takoskyros su K.Prunskiene praėjusiais metais pasitraukė iš vicepirmininko pareigų bei partijos, tačiau vėliau sugrįžo į valstiečių liaudininkų gretas, neslėpdamas siekių iš partijos vadovės posto išstumti savo oponentę.
2001 metais susijungus R.Karbauskio vadovautai Valstiečių partijai ir K.Prunskienės Naujosios demokratijos partijai, susikūrė Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga (VNDS). 2005-aisiais VNDS buvo pervadinta Valstiečių liaudininkų sąjunga.
Spalį vykę Seimo rinkimai K.Prunskienės vadovaujamai Valstiečių liaudininkų sąjungai nebuvo sėkmingi. Partija neįveikė 5 proc. rinkimų barjero, o pati K.Prunskienė Molėtų-Švenčionių vienmandatėje rinkimų apygardoje pralaimėjo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovui, tuometiniam Molėtų merui Valentinui Stundžiui. Į Seimą vienmandatėse apygardose išrinkti trys LVLS atstovai.
K.Prunskienė jau kandidatavo prezidento rinkimuose 2004 metais, tąsyk išėjusi į antrą turą ji gavo 46,6 proc. balsų ir 5 proc. punktais nusileido rinkimus laimėjusiam Valdui Adamkui, sulaukusiam 51,8 proc. rinkėjų paramos.