Kaip aiškino vienas akcijos organizatorių rašytojas, vertėjas Darius Pocevičius, karsto nešimas – protestas prieš valdžią ir savotiškas Kovo 11-osios šventimas.
Akcija prasidėjo Katedros aikštėje. Prie juodomis marškomis apsigaubusių karstanešių ir idėjos palaikytojų tuoj prisistatė policijos pareigūnai. Jie aiškino tenorį užtikrinti viešąją tvarką, susitarti dėl akcijos dalyvių veiksmų.
Policijai paaiškinus, kuria Gedimino prospekto puse galima žygiuoti ir pasisiūlius palydėti, „laidotuvių procesija“ pajudėjo. Karsto priekyje ėjo klouno kostiumu vilkintis vyras, ant kurio lagamino buvo užrašyta „aš nacis, bet turiu leidimą“. Jis linksmino praeivius, dalino jiems konservus ir gėles.
Kiti procesijos dalyviai nešė transparantus. Vilniečiai į neįprastą akciją žiūrėjo nustebę, tačiau kol idėjos sumanytojai pasiekė V. Kudirkos aikštę, prie jų būrio prisijungė nemažai žmonių. „Einam tolyn, nes dar galvos, kad mes su jais. Durnių laivelis, durnių kampelis“, - išvydusi karstą ir klouną, į šalį spruko dviem vaikais vedina moteris.
Galiausiai demokratijos laidotuvės V. Kudirkos aikštėje pagerbtos tylos minute. Čia reiškėsi ir priešintis valdžiai, skųsti policijos veiksmus skatino barikada Vilniaus universitete pagarsėjęs, su „Tvarkos ir teisingumo“ partija į Seimą nesėkmingai patekti bandęs Sorbonos universiteto doktorantu save prisistatantis Stanislovas Tomas.
DELFI jau rašė, kad sprendimą neišduoti leidimo tolerancijos akcijai Vilniaus miesto savivaldybė motyvavo policijos surinkta operatyvine informacija apie planuojamas galimas konfrontacijas bei nesankcionuotus veiksmus eitynių metu.
Kadangi gedulingai eisenai nebuvo išduotas savivaldybės leidimas, joje dalyvavo tik įstatyme leidžiamas žmonių skaičius – 9.