Marijampolės, Kalvarijos, Lazdijų, Alytaus, kitų netoli sienos esančių miestų, miestelių ir kaimų gyventojai pas kaimynus apsipirkinėja jau senokai. Nuo tada, kai Lietuvai ir Lenkijai tapus Europos Sąjungos narėmis nebeliko pasienio muitinės tikrinimo, jie pildavosi degalus, pirkdavo maistą, drabužius ir net statybines medžiagas bei baldus.
Lenkijos prekyvietės lietuvius ypač traukė pastaraisiais metais, augant infliacijai. Juolab kad mūsų šalies prekybos centruose ar turguje siūlomos tos pačios prekės: nuo jogurtų ir sausų pusryčių iki arbatos, dantų pastos, šampūnų, vaisių ir daržovių. Tik „pervažiavę“ sieną kai kurie iš jų pabrangdavo.
Po Naujųjų metų Lietuvoje šoktelėjus pridėtinės vertės ir kitiems mokesčiams bei degalų akcizui, bet nukritus zloto kursui (šiomis dienomis vienas zlotas kainuoja apie 74 ct), pirkti pas kaimynus tapo dar patraukliau.
Lietuvius pažinsi iš maišelių ir ekonomiškų pakuočių
Į Lenkiją išviliojo keletą savaičių netylančios kalbos apie lietuvius, plūstančius į Suvalkus, Augustavą, kitus pasienyje ar kiek toliau esančius miestus. Buvo smalsu savo akimis pažiūrėti, ar tikrai prekes į vežimėlius jie krauna pakuotėmis po kelis ar keliolika dėžučių, indelių ar buteliukų. Galų gale norėjosi patikrinti, ar ten tikrai viskas taip pigu, kad verta, pakirdus anksčiau už saulę, dardėti 100-200 km ir stumdytis eilėse.
Iš Vilniaus pajudame su tamsa – apie 6 val., po beveik trijų valandų pasiekiame Suvalkus. Sieną kirto nemažai mašinų su lietuviškais numeriais, bet tikrai ne tokiu nenutrūkstamu srautu, kokio galima tikėtis skaitant spaudą. Gal dėl to, kad buvo jau palyginti vėlu, gal dėl to, kad darbo diena, o gal apskritai to nenutrūkstamo srauto nebūna.
Bet važiuojant pro pirmą didesnį prekybos centrą Suvalkuose – „Kaufland“, širdis nudžiuga – keliavome ne veltui. Aikštelėje – vien lietuvių automobiliai. Gaila, kad pasikeitus registracijos numerių sudarymo tvarkai, nebeįmanoma suprasti, kur gali gyventi jų savininkai. Tačiau, kaip vėliau įsitikinome, mažesnių kainų ieškantiems gyventojams net 100-200 km – ne kliūtis.
Patingėjome keltis anksčiau, todėl „Piko” urmo bazės, kuri, sako, sutraukia minias lietuvių, net neieškome. Užtat susirandame turgų. Iš tolo šviečia užrašas „Bazar“. Kad nesuklydome, patvirtina ir aikštelėje, gretimose gatvėse bei aplinkinių daugiabučių kiemuose išrikiuotos dešimtys mašinų lietuviškais numeriais gausa.
Jei kas užrištomis akimis atvežtų į Suvalkus ir išlaipintų turguje, tikriausiai būtų keista išgirsti lenkų kalbą. Blogiausiu atveju pagalvotum, kad atsidūrei kur nors Vilniaus krašte, Lazdijuose ar Kalvarijoje esančiame turguje. Prekeiviai tarpusavyje šnekučiuojasi lenkiškai, bet su pirkėjais persimeta vienu kitu lietuvišku žodžiu, asortimentas primena matomą pas mus, kainos irgi panašios į lietuviškas – nereikia braukyti nulių, kad rusiškus ar baltarusiškus rublius paverstum litais.
Aplink girdėti, kaip žmonės lietuviškai aptarinėja kainas ir svarsto, ką dar reikėtų įsigyti. Šiltų drabužių ir purvino sniego pilkumoje šmėžuoja oranžiniai „Norfos“ maišeliai, raudonai mėlyni „Maximos“ iksai, pilkšvi „Rimi“ krepšiai. Juose – mėsa, vaisiai, daržovės. Daugelis tiesiog rankoje nešasi obuolių ar bulvių pilną tinklinį maišą, vienas kitas – iškart penkis kiaušinių padėklus, suvyniotus į plastikinę plėvelę.
Gana greitai suprantame, kad ne tik mūsiškių prekybos centrų maišeliai, bet ir didžiulės ekonomiškos kiaušinių, riešutų ar svogūnų pakuotės – skiriamasis lietuvių ženklas. Be to, lenkai paprastai apsipirkti ateina pavieniui ar poromis, o tautiečiai dažniau vaikšto būreliais – šeimomis ar su draugais.
Nuogąstavimai, kad ne savaitgalį lietuvių galime rasti vos vieną kitą dešimtį, nepasitvirtina. Tiesa, daugelis iš kalbintųjų sakė nedirbantys, nes yra neįgalūs, augina vaikus ar jau neteko darbo. Taigi turi ne tik laiko, bet ir pakankamą priežastį pasistengti rasti mažesnių kainų.
Per vieną atvažiavimą apsiperka už 300-800 Lt
Flomasteriu ant kartoninių kortelių brūkštelėtos kainos džiugina akį. Dėžutė kivių kainuoja 3,5-3,8 zloto (2,6-2,8 Lt), į tinklinį maišelį supakuoti apelsinai – 3,7 zloto (2,7 Lt), pievagrybiai – 5,9 zloto (4,3 Lt), 30 kiaušinių – 10 zlotų (7,4 Lt), kilogramas bulvių – 0,8 zloto (0,6 Lt), citrinų – 4,4 zloto (3,3 Lt), pomidorų – 6,8 zloto (5 Lt), obuolių „Lobo“ – 1,4 zloto (1 Lt). Jei ir tiek daugoka, obuolių galima imti visus 4 kg už 4,5-5 zloto (3,3-3,7 Lt).
Už vištienos krūtinėlės kilogramą vienas pardavėjas prašė po 14,7 zloto (10,9 Lt). Kilogramas kiaulienos kumpio ar šoninės su kauliuku kainavo 10-12 zlotų (7,4-8,88 Lt), maltos kiaulienos – apie 7 zlotus (5,18 Lt), sprandinės išpjovos – 14 zlotų (10,36 Lt).
Turguje kalbinti lietuviai tikino, kad net įskaičiavus į išlaidas benzinui pirkti Suvalkuose apsimoka. Juolab kad didelė dalis perka ne tik sau, bet ir artimiesiems, bičiuliams ar bendradarbiams arba atvažiuoja kartu su jais. Be to, mėsos, vaisių ir daržovių jie ima tiek, kad pakaktų savaitei ar dviem, ilgiau negendančių ar ne maisto prekių – dar daugiau. Jei nebepaneša, padeda pirkinius mašinoje ir vėl sugrįžta.
Su šeima turguje besisukiojusi Erika pasakojo, kad įsigijo daržovių, kitų maisto prekių, skalbimo miltelių. Jauna moteris, šiuo metu namie auginanti vaikus, ketino išleisti iki 300 Lt. „Informacijos apie Suvalkus radau internete. Net ir su išlaidomis benzinui čia pirkti labiau apsimoka“, - pasakojo ji.
Penktadienį pirmą kartą į Suvalkus atvažiavusi marijampolietė Elvyra planavo išleisti tiek pat – į zlotus išsikeitė 300 Lt. „Paukštieną pirkiau 6 Lt pigiau“, - tikino ji, džiaugdamasi, kad turguje visos kainos mažesnės.
Paklausta, kodėl susiviliojo Lenkija, moteris teigė: „Juk visi važiuoja. Perkame ir Lietuvoje, neprivažinėsi kasdien. Bet kam mokėti brangiau, jei gali mokėti mažiau? Tuo pačiu ir pigesnio benzino įsipilsime.“
Kaunietė Audronė turguje taip pat pasirodė pirmą kartą, suviliota žmonių pasakojimų. Ji tikino, kad ne visos kainos mažesnės, tačiau savo šeimai ir dukrai rado pigesnės vištienos, kitos mėsos, sūrio, obuolių, skalbimo miltelių. Ji irgi žadėjo apsipirkti už 300 Lt.
„Lietuviškoje parduotuvėje nebuvau nuo vasario 4-osios. Nueinu nebent pieno ar duonos“, - tvirtino Albertas iš Marijampolės. Jis teigė iš Suvalkų parsivežantis visko – nuo vaisių ir riešutų iki mėsos. Šios kaina esą pastaruoju metu kiek pakilo, bet vis tiek lieka mažesnė nei Lietuvoje.
Porai savaičių-mėnesiui apsiperkantis vyras kas kartą išleidžia po 600-800 Lt ir esą sutaupo po 200 Lt. Maisto, kitų prekių užtenka ir jo šeimai, ir tėvams, ir seseriai. „Nuo seno žinome šią vietą. Ir aš, ir žmona turime darbus, bet atlyginimai krenta, todėl apsimoka ieškoti, kur pigiau.
Prie mėsos pardavėjo sutikta senyvo amžiaus pora iš Kalvarijos skundėsi, kad iš 600 Lt tesiekiančių pensijų neišgali verstis. Jiems reikia ne tik susimokėti už butą, pragyventi, įsigyti vaistų, bet ir išlaikyti anūkus, kurių mama mirusi, o patys darbų neturi.
„Seniems žmonėms dabar lieka imti ir pasikarti“, - proverksmiu pasakojo moteris, kaip ir vyras, neįgali. Į Suvalkus jie atvažiuoja retai, bet apsiperka už 300 Lt. Kruopų, margarino, kitų produktų užtenka mėnesiui. Tuo pačiu jie užsipila ir pigesnio kuro.
Taip elgiasi ir vilkikų vairuotojai, ir kiti keliautojai, žinantys, kad kirtę sieną už degalus mokės keliasdešimčia centų brangiau. Kai kurie prisipildo ir atsivežtus kanistrus. Penktadienį vienoje Suvalkų degalinėje litras A95 markės benzino kainavo 3,95 zloto (2,92 Lt), dyzelino – 3,68 zloto (2,72 Lt), dujų – 1,69 zloto (1,25 Lt).
Ir mėsą parduoda, ir valiutą iškeičia
Kalbinti pardavėjai nepasakė nė vieno blogo žodžio apie lietuvius. Priešingai – jie trina rankomis ir kiekvieną atvykėlį pasitinka su šypsena, nebumbėdami, kad lietuviai net nesivargina kalbėti lenkiškai, o kai kurie – ir išsikeisti pinigus.
„Lietuvoje kiaušiniai kur kas brangesni“, - užtikrintai kalbėjo prie turgaus vartų įsikūręs Tomekas, siūlydamas rudašonius kiaušinius. Vos vienas kitas prašė rasti mažesnį dėklą ar į maišelį įdėti kelis kiaušinius, dauguma pirko po padėklą ar kelis.
Kiek toliau daržoves, vaisius ir riešutus pardavinėjantis vyras pasakojo turintis itin daug klientų iš Lietuvos. Kai kurie nesismulkina ir obuolių, bulvių, kitų sodo ar daržo gėrybių ima po 10 kg. „Kaip susikalbame? Visaip – ir lietuviškai, ir lenkiškai. Jokių problemų“, - juokėsi jis.
Prasiskyrus žmonėms, tolumoje sušmėžuoja užrašas „Viščiukai“. Vėliau bendrakeleivė prisipažins net nesuvokusi, kad užrašyta ne lenkiškai. Kadangi su pardavėjais, truputį pasistengus, buvo galima susikalbėti lietuviškai, jau nekalbant apie pirkėjus, smegenys vienodai reagavo tiek į lenkiškus, tiek į lietuviškus žodžius.
Keliaujame „pas viščiukus“. Gerai nusiteikęs mėsos pardavėjas Krzysztofas suspėja ir kalbėti su mumis, ir krauti į maišelius mėsą bei skaičiuoti pinigus. „Jums kiek? Vieną? Dvi?“ – neužsikirsdamas lietuviškai su lenkiškai suvalkietišku akcentu klausinėja pirkėjų.
Paklaustas, kas užrašė „Viščiukai“, jis nusijuokia: „Pats!“ Telieka pagirti, kad nepadarė nė vienos klaidos. Vyras tikina niekada nesusiduriantis su situacija „pasiklydę vertime“: jei žmonės nesupranta lenkiškai, Krzysztofas tuoj pat pereina į lietuvių kalbą. Čia pat pademonstruoja savo žinias ir ima skaičiuoti. Dar pasigiria mokantis rusiškai, bet iš karto demaskuojame – klausimus daugiau mažiau supranta, bet atsako lenkiškai.
Užtat valiuta Krzysztofui nekelia jokių problemų – nėra zlotų, ima litais. „Netikite? Tuoj parodysiu“, - susiranda piniginę ir ištraukia iš jos pluoštą lietuviškų šimtinių. Nespjauna ir į eurus. Kainą skaičiavimo mašinėle konvertuoja per kelias akimirkas. Truputį vėliau paaiškėja, kad mėsos pardavėjas gali net iškeisti valiutą.
„Lietuviai – labai geri pirkėjai. Lenkai agresyvūs, konfliktiški. Pas mane perka beveik vien lietuviai – antradienį buvo tik šeši lenkai – ir perka daug. Kai kurie išleidžia ir 100, ir 200 zlotų“, - pasakojo Krzysztofas. Jis teigė, kad lietuviai nevengia pasiderėti, bet kol stovėjome prie jo vagonėlio, visi pirkėjai nesiginčydami mokėjo, kiek prašomi.
Stojus sunkmečiui lenkai pradėjo pirkti mažiau. Tačiau spragą netruko užpildyti atvykėliai iš Lietuvos. Anot vyro, sėkmingą dieną pavyksta uždirbti net 1-1,5 tūkst. zlotų. Lietuviams jis parduoda tonas vištų krūtinėlių, sparnelių, viščiukų, kalakutienos. Beje, Krzysztofas atiduoda savotišką duoklę Lietuvai už klientus – uždirbtus pinigus mielai išleidžia Druskininkų vandens parke.
Prekės vos telpa į bagažines
Porą valandų patyrinėjusios asortimentą ir kainas, pažiūrėjusios, kaip šaltą ir vėjuotą kovo rytą lietuviai nebumbėdami šlepsi po pažliugusį turgų, sukame į „Kaufland“. Paaiškėja, kad kai kurios prekės čia dar pigesnės: agurkai kainavo – tiesa, su nuolaida, - 4,99 zloto (3,69 Lt), viščiukų sparneliai – tiek pat.
370 g natūralaus jogurto indelio kaina – 1,89 zloto (1,4 Lt), 300 g jogurto su priedais – 1,09 zloto (0,8 Lt). Lietuvių mėgstamas jogurtas „Activia“ kainuoja beveik tiek pat. Jei neperki 8 indelių pakuotės, kuri tekainuoja 8,59 zloto (6,36 Lt), taigi vienas indelis atsieina mažiau nei 80 ct.
Todėl lietuviai, nors ir pasvarstydami, ar tikrai reikia kurio nors daikto ar produkto, krovė vežimėlius iki pat viršaus. Ilgiau negendančių maisto produktų jie ėmė didžiausias pakuotes, specialiai apdoroto pieno – mažiausiai kelias dėžutes, sveriamų makaronų – po pilną maišą. Nemažai žmonių sukiojosi buitinės chemijos, higienos prekių, drabužių skyriuose. Jaunesni pirkėjai ant pilnutėlio vežimo dar užkraudavo sauskelnių pakuotę. 90 sauskelnių „Kaufland“ galima įsigyti už 48 zlotai (35,5 Lt).
Ne vienas parduotuvėje sutiktas žmogus buvo jau matytas turguje. Aikštelėje prie prekybos centro kalbinta pirkėja pasakojo į „Kaufland“ atvažiavusi iš turgaus, vėliau planavo užsukti į „Lidl” ir vieną statybinių medžiagų parduotuvę. Tuo metu jos vyras krovė pirkinius į lengvojo automobilio bagažinę – laisvos vietos buvo likę nedaug.
Netoli sienos gyvenanti ir muitinėje dirbanti moteris tikino, kad „čia viskas pigiau“. „Geriu vaistus, kurių 25 ml Lietuvoje kainuoja 15 Lt, o čia 50 ml – 26 zlotus (apie 19 Lt). Komoda kainuoja 200 Lt. Ne tik pati apsiperku, bet ir bendradarbiams, dukrai parvežu.“
„Seniai atvažiuojame. Jei zloto ir lito kursas būtų 1 su 1, neapsimokėtų. O dabar už 100 Lt gavau 130 zlotų. Kaip kitaip išgyventi? Dukrą atleido, žentą atleido. Kam žlugdo verslą? Kam padidino akcizus? Pažiūrėkite čekius – Lenkijoje jie juk skirtingi. Būtų kainos tokios pat, pirktume Lietuvoje“, - kalbėjo pašnekovė.