Kaip pirmadienį rašo dienraštis "Respublika", Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto docento Algio Abaravičiaus teigimu, laiko keitimas - stresas organizmui. Tačiau tai, kad įvedus vasaros laiką, pailgėja šviesusis paros metas - teigiama.

Mediko manymu, laiko keitimas trikdo biologinį žmogaus laikrodį, tačiau mažina polinkį į depresiją ir mieguistumą. Patamsyje gaminasi melatoninas - medžiaga, kuri sukelia mieguistumą. Šviesoje, anot A.Abaravičiaus, pagerėja atmintis, darbingumas ir nuotaika.

Psichoterapeuto Raimundo Milašiūno nuomone, Lietuvos gyventojams priimtiniausia dabar galiosianti sezoninio laiko sistema, kai pavasarį laikrodžio rodyklės pasukamos valandą į priekį, o rudenį - atgal.

Pasak R.Milašiūno, šviesa turi įtakos žmogaus psichikai ir psichologijai. Kuo mažiau šviesos, tuo dažniau žmonės kenčia nuo depresijos. Kuo daugiau sergančiųjų depresija, tuo daugiau savižudybių. Gydytojas įsitikinęs, kad laiko pakeitimas neturės įtakos psichikos ligomis sergančių žmonių sveikatai.

Endokrinologų teigimu, žmogaus endokrininė sistema reguliuoja viso organizmo veiklą: psichiką, emocijas, nuotaiką, lytinį gyvenimą. Hormonų veikla labai susijusi su laiku, nes vieni jų gaminasi naktį, kiti paryčiais. Miegant gaminasi augimo hormonas, o paryčiais suaktyvėja antinkščių veikla ir jie ima gaminti hormonus, kurie būtini, kad žmogus būtų darbingas, gerai jaustųsi, taip pat būtų tinkama medžiagų apykaita.

Tad, endokrinologai mano, jog pasikeitus laikui, kuriam laikui sutrinka ir hormonų veikla. Pasukus laikrodžio rodykles valandą į priekį, bene blogiausiai gali jaustis tie, kurių sutrikęs miegas.

Mokslininkai teigia, jog jei žmogui būtų leidžiama miegoti tiek, kiek nori, jis miegotų apie 10 valandų, tačiau dėl didėjančio gyvenimo ritmo miegama daug mažiau. Lietuvoje vasaros laikas buvo įvestas praėjusio sekmadienio naktį.

Šaltinis
It is prohibited to copy and republish the text of this publication without a written permission from UAB „BNS“.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją