„Panašu, kad ne tik prezidentas, bet ir Konstitucinis Teismas tampa neoficialios partijos įrankiu, kurį galima paleisti prieš Seimą“, - apgailestavo europarlamentaras, piktindamasis, kad Konstitucinis Teismas savo sprendimu netiesiogiai pagrūmojo pirštu Seimo nariams, kurie net keletą kartų iš eilės nepritarė prezidento Valdo Adamkaus teikimui iš Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigų atleisti Vytautą Greičių.
Nomenklatūra eina į revanšą?
V. Landsbergis šeštadienį vykusiame Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) tarybos posėdyje perspėjo, kad Lietuvoje antipermainų biurokratija kyla į kovą ir siekia revanšo, o partiečius apkaltino sugebant planuoti tik savo ėjimus šachmatų lentoje, kai iš tiesų reikėtų sekti ir priešininkų veiksmus.
Priešininkais europarlamentaras įvardijo kompartijos ir komjaunimo elitą, „kagėbistinę“ nomenklatūrą ir sovietinius teisėjus, kurie esą net suformavo neoficialią „Teisėjų partiją“.
„Matau, kad yra suformuotas trikampis, aljansas prieš parlamentinę demokratiją – kompartijos, komjaunimo elito nomenklatūra, „kagėbistinė“ nomenklatūra, kuri šešėlyje laukia revanšo ir atsikovoja pozicijas per trečiąją nomenklatūrą – tai yra sovietinę teisėjų nomenklatūrą. Štai trikampis ir jis veikia vis darniau. Pastaroji, sovietinė teisėjų nomenklatūra jau seniai stiprinosi kaip uždara autoritarinė, pati save formuojanti, susistatanti į postelius (bendruomenė – DELFI)“, - kalbėjo V. Landsbergis.
Į „Teisėjų partiją“, anot politiko, įtrauktas net Konstitucinis Teismas, kuris pasirūpina, jog neva neįtikęs bei nepartinis (nepriklausąs vadinamajai „Teisėjų partijai“ – DELFI) buvęs Aukščiausiojo Teismo pirmininkas V. Greičius būtų pakeistas partiniu kandidatu, pavyzdžiui, anksčiu į šį postą siūlytu Jonu Prapiesčiu.
„Ir matom, kaip įsijungia Konstitucinis Teismas, paklusniai siekiantis pakeisti nepartinį V. Greičių partiniu J. Prapiesčiu ar panašia kandidatūra. Tvarkosi pagal SSKP modelį. Kabinetuose suprojektuoja, ką ir į kurį postą skirs, ir suvaidina procedūrą. O tas Seimas ima ir padrumsčia tokią svarbią įvykių eigą – valdžios susitvarkymą“, - ironijos neslėpė europarlamentaras, kuris teisėjų nomenklatūros atstove Prezidentūroje įvardijo šalies vadovo patarėją teisės klausimais Aušrą Rauličkytę.
Pasak V. Landsbergio, tai, kad vadinamoji „Teisėjų partiją“ į savo sudėtį įtraukė Konstitucinį Teismą ir Prezidentūrą, reiškia Lietuvos demokratijos pabaigą, o paskutine barikada, galinčia pasipriešinti šiam procesui, įvardijo parlamentą. Politikas nepagailėjo kritikos konservatorių-krikdemų partijos frakcijai Seime, kurios nariai neva nesupranta padėties rimtumo arba bėga nuo atsakomybės.
Kritikos konservatorių-krikdemų parlamentarams teko ir dėl to, kad pražioplino balsavimą dėl sprendimo, kuriuo antrasis prezidento rinkimų turas, jeigu bus reikalingas, bus rengiamas po trijų savaičių nuo pirmojo, nors tai gali prieštarauti Konstitucijai, kurioje parašyta, kad antrasis balsavimas rengiamas po dviejų savaičių nuo pirmojo.
V. Landsbergio tvirtinimu, tuo gali pasinaudoti tie, kuriems nepatiks išrinktas prezidentas, mat sudaroma galimybė apskųsti rinkimų rezultatus. „Gal frakcijai pavadinimą reiktų keisti? „Bim-bam“ ar į kokį kitą?“, - sakė politikas, priminęs, jog minimo balsavimo metu pusė frakcijos veikė nežinia ką.
Kirtosi su A.Kubiliumi dėl „Leo LT“
Apsispręsti V. Landsbergis ragino ir dėl „Leo LT“ likimo, mat dabar neaišku, ar nacionalinis investuotojas bus performuojamas ar išformuojamas, o, galbūt, dar kaip nors kitaip taisomas.
DELFI žiniomis, praėjusią savaitę vykusiame TS-LKD politikos komitete kai kurie konservatorių-krikdemų atstovai ragino kuo greičiau naikinti „Leo LT“. Panašų požiūrį šeštadienį išsakė ir partijos tautininkų sparno vadas, parlamentaras Gintaras Songaila, tačiau partijos lyderis A. Kubilius ragino atsitokėti ir suvokti, kad negalima visko naikinti, išformuoti, nežiūrint į pasekmes.
„Nepyk, Andriau (kreipiasi į A. Kubilių – DELFI), bet aš turiu labai paprastą klausimą – ar „Leo LT“ turi būti taisomas ir bus taisomas, ar padoriai darbinga struktūra bus formuojama iš naujo tiems darbams, kurių reikia – tiltui ar tai svajonei apie naują atominę elektrinę. Būtų geriau, kad mes atsakytume į tą klausimą“, - sakė V. Landsbergis, kuris pats aiškios nuomonės, kaip siūlo elgtis, neišsakė.
Tuo metu ministras pirmininkas bei partijos lyderis A. Kubilius, kalbėjęs prieš konservatorių patriarchą, sakė, kad „Leo LT“ veikiausiai turės būti taisomas, nes pastaruoju metu matyti, kad nacionalinio investuotojo egzistavimas tokiu pavidalu, koks yra, kompromituoja visa, kas susiję su elektros ūkiu.
„Bendrą politinę nuostatą formuluočiau taip – tokio „Leo“, koks yra, tikrai negalės likti. Dėl kelių labai paprastų priežasčių, kurias labai trumpai galiu įvardinti. Pirma priežastis ta, kad per metus laiko, kiek jisai veikia, jokios pridėtinės, naudingos valstybei vertės, neatnešė.
Priešingai, turim tik labai didelę visų elektros reikalų kompromitaciją. Net tuos gerus darbus, kuriuos dabar mes pradedam daryti, kaip pavyzdžiui, susitarimas, jog kabelis su Švediją eis per Lietuvą, net ir šitą pasiekimą „Leo“ egzistavimas kompromituoja, nes visi pradeda kelti klausimą, kiek „NDX energija“ iš to uždirbs“, - piktinosi A. Kubilius.