Anot ministrės, „visos dalys, nuo kurių skaičiuojami mokesčiai, – tiek darbo užmokestis, tiek vartojimas – sparčiai krenta, todėl taupymas viešųjų finansų lygiu ir toliau bus neišvengiamas“.
Kadangi skolintis valstybei sudėtinga, anot I. Šimonytės „reikėtų
dabar visiems sutelkti pajėgas į maksimaliai spartų Europos Sąjungos lėšų panaudojimą, nes tai yra vienintelės lėšos, kurias valdžia gali įlieti į ekonomiką ir padėti ekonomikai atsitiesti“.
Ji taip pat pabrėžė, kad „nors lietuviai nėra labai versli tauta, neabejotinai reikia ieškoti įvairių būdų, kaip tų žmonių, kurie dabar galvoja kokiu nors verslu užsiimti, neapkrauti visokiais popieriais ir panašiais reikalavimais, galbūt numušančiais norą imtis verslo ir kurti produktą“.
Ministrė sakė Lietuvos ūkyje pastebinti ir „tam tikrų pozityvių ženklų“ pramonės produkcijos ir mažmeninės prekybos sektoriuose, kurie leidžia „silpnai viltis“ dėl geresnių perspektyvų, tačiau tam, kad viltys išsipildytų, anot jos, būtinas paklausos atsigavimas eksporto rinkose.
„Tikrai manome, kad kitų ketvirčių rezultatai, ko gero, bus pozityvesni [...] Tačiau bendras metinis rezultatas, be jokios abejonės, nebus kažin kuo džiuginantis, todėl, kad rengdami patikslintą biudžeto projektą, kurį Seimas priėmė praėjusią savaitę, mes vadovavomės metine projekcija dėl maždaug 18 proc. BVP kritimo“, – kalbėjo finansų ministrė.
Statistikai antradienį paskelbė, kad Lietuvos BVP antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, smuko 22,4 proc. Tai didžiausias kritimas Europos Sąjungoje.