Atsakydami į klausimą, kur, esant vienodoms galimybėms, norėtų studijuoti, 36 proc. respondentų pasirinko Lietuvą, 35 proc. – užsienį, o 29 proc. į šį klausimą buvo sunku atsakyti.
Tačiau tikrieji ketinimai rodė, kad 79 proc. šiųmečių abiturientų ketino stoti tik į Lietuvos aukštąją mokyklą, 10 proc. – paduoti prašymus ir į Lietuvą, ir į užsienį, 3 proc. ketino stoti tik į užsienio aukštąją mokyklą, 1 proc. į užsienio aukštąją mokyklą jau buvo įstojęs.
Paaiškėjo, kad daugiausia norinčių emigruoti tarp tų, kurių šeimos pajamos siekia 2001-3000 Lt (27 proc.), 1001-2000 Lt (23 proc.). Šeimose, kur pajamos didesnės, norinčių išvykti mažiau: 3001-4000 Lt - 19 proc., 4001-5000 Lt - 11 proc., 5001 Lt ir daugiau – 12 proc.
Tyrimas atskyrė ir „potencialius emigrantus“ pagal praeito semestro pažymių vidurkį. 57 proc. norinčiųjų išvykti vidurkis siekė 7-8, 37 proc. – 9-10, 6 proc. tesiekė 5-6 balus.
Klausiami, kuriose šalyse ketintų studijuoti, abiturientai dažniausiai minėjo Angliją (47 proc.), Skandinavijos šalis (24 proc.), JAV (6 proc.), Rusiją – 5 proc., Kanadą (3 proc.), Prancūziją, Vokietiją ir Olandiją (po 2 proc.).
Siekia geresnio gyvenimo
„Jeigu žiūrėsime, kas, esant vienodoms galimybėms, ketintų studijuoti užsienyje, iš esmės matome, kad norėtų tie, kurių pajamos šiek tiek mažesnės ir tie, kurių vidurkiai šiek tiek mažesni. Galima formuluoti hipotezę, kad fiksuojame ne tiek norą studijuoti užsienyje, kiek norą emigruoti į geresnį pasaulį, geresnį gyvenimą“, - tyrimo rezultatus komentavo tyrimo vadovas, VU Filosofijos fakulteto Sociologijos katedros vedėjas profesorius A. Poviliūnas.
Pasak A. Poviliūno, nereikėtų manyti, kad apie studijas svetur kalbantys abiturientai būtinai nori išvažiuoti į užsienį studijuoti. Esą tai – bendresnė užsienio trauka, nerandant būdų, kaip išgyventi Lietuvoje. „Jei tavo pajamos mažesnės, tu truputėlį blogiau mokaisi, matai, kad čia bus sunkiau daryti karjerą, susikurti gyvenimą, užsidirbti pinigų, ir nori emigruoti. Čia matome emigracinę intenciją, o ne kryptingą norą studijuoti užsienio mokyklose“, - kalbėjo VU profesorius.
A.Poviliūno teigimu, jaunas žmogus, norintis išvažiuoti studijuoti į užsienį, turi parašyti pareiškimą dar 12 klasės viduryje. Reikia, kad mokykloje būtų tai daryti galintis mokytojas, mokykloje turi būti žinoma aiški vykimo į užsienį tvarka. „Lietuvoje yra kelios mokyklos, kurių direktoriai daugiausiai ir šneka apie išvažiavimą į užsienį. Jų vaikai ir išvažiuoja. Bet kada direktoriai taip šneka, manau, didesne dalimi rūpinasi ne Lietuvos švietimo ateitimi, bet savo mokyklos tariamu prestižu – siekiu pritraukti kuo daugiau vaikų“, - dėstė VU profesorius.
Anot pašnekovo, tyrimas patvirtina teiginį, kad Lietuvos abiturientai nėra pasirengę emigruoti į užsienio aukštąsias mokyklas.
Tyrimas atliktas 2009 m. kovo-gegužės mėnesiais. Jo metu apklausta 1160 įvairių Lietuvos mokyklų abiturientų. Tyrimo metodas – grupinė apklausa, naudojant standartizuotą klausimyną.