Premjero Andriaus Kubiliaus patarėjas finansų ir ekonomikos klausimais Mykolas Majauskas DELFI sakė, kad kol kas konkretaus modelio nėra, tačiau koncepcijoje ketinama įvardyti pagrindinius naujos sistemos principus.
Jo teigimu, šios įmonės įkūrimo tikslas – maksimaliai efektyviai valdyti valstybės NT, užtikrinant optimalią NT platformą, reikalingą įgyvendinti valstybės funkcijas.
Institucija, atsakinga už NT valdymo politiką, turėtų sukurti sistemą, pagal kurią būtų išsiaiškinta, kiek ir kokio NT reikia valstybės reikmėms, ką galima padaryti su nereikalingu turtu.
Priklausomai nuo pasirinkto modelio, ši įmonė greičiausiai būtų akcinė bendrovė, kurios 100 proc. akcijų priklausytų Finansų ministerijai.
Ji taip pat turėtų įgyvendinti dar vieną naujovę – palaipsniui turėtų įdiegti sistemą, pagal kurią valstybės institucijoms nuomotų joms reikalingus pastatus.
Planuojama įmonė turėtų taip pat atlikti analizę, kaip kuri institucija naudoja turtą ir kiek vienam jos darbuotojui tenka ploto ir NT priežiūros išlaidų.
Ši bendrovė taip pat turėtų centralizuotai rūpintis viso turto priežiūra: pirkti valymo ir kitas priežiūros paslaugas, remontuoti ir atnaujinti NT.
Premjero tarnyboje darbuotojui tenka 50 kv. m
„Dabartinis Ministro pirmininko tarnybos pastatas užima 14 tūkst. kv. m, iš kurių 10 tūkst. yra kabinetai, koridoriai, salės. Šiame pastate dirba maždaug 200 žmonių, taigi vienam žmogui tenka 50 kv. m naudojamo ploto. Tuo pačiu metu mes „pjaustome kaulus“, ieškome paskutinių taupymo resursų, nors turimas turtas nėra išnaudojamas efektyviai. Pavyzdžiui, privatus verslas sunkmečio metu mažina visas įmanomas išlaidas ir kartu įvertina turimą turtą bei siekia kiek galima efektyviau jį išnaudoti, kad subalansuotų įmonės pajamas ir išlaidas. Tas pats principas turėtų būti taikomas ir viešajame sektoriuje. Žinoma, tai tam tikra prasme Sizifo darbas, tačiau jis būtinas“, – kalbėjo M. Majauskas.
Kartu, A. Kubiliaus patarėjo nuomone, turėtų būti sukurta sistema, kaip motyvuoti institucijas dirbti efektyviau ir nenaudoti pernelyg didelių plotų. Šiuo metu jos esą neturi pakankamų paskatų gyventi kompaktiškiau.
„Turėtų būti paruoštas labai aiškus modelis, kaip motyvuoti institucijas. Iš vienos pusės reikėtų jas spausti, kad yra per didelė prabanga taip gyventi, iš kitos pusės turi jas skatinti ir sakyti: „jeigu jūs efektyviau naudosite turtą, dalis sutaupymo bus skirta jums“. Pagal kai kurių šalių užsienio praktiką, du trečdalius parduodamo turto vertės arba pusė nuompinigių gali būti atiduodama tai institucijai, kurios pastatai parduoti arba išnuomoti“, – sakė M. Majauskas.
Jo manymu, visa informacija apie NT naudojimą ir su tuo susijusias sąnaudas turėtų būti susisteminta ir prieinama viešai.
Neaišku, kiek ir kokio turto yra
Šiuo metu, anot M. Majausko, nėra nei aiškios valstybės NT valdymo sistemos ir centralizuotos duomenų bazės, nei valstybinės valdymo politiką įgyvendinančios institucijos.
Taip pat esą neįvertintas NT poreikis valstybės funkcijų įgyvendinimui, nėra valstybės NT sąnaudų ir naudos analizės, efektyvios kontrolės, kaip valdomas valstybės NT, nors šio turto eksploatavimas reikalauja daug lėšų.
Jo teigimu, daugiausiai galima būtų pasimokyti iš Švedijos, kuri valstybės turtą į specialiai tam įkurtą bendrovę perdavė maždaug prieš 20 metų. Lietuva, anot jo, rengdama Centralizuoto valstybės turto valdymo koncepciją, taip pat nagrinėjo Vengrijos, Suomijos, Estijos, Norvegijos, Danijos centralizuoto turto valdymo modelius.
DELFI primena, kad praėjusių metų pradžioje Valstybės kontrolė konstatavo, kad iki šiol neaišku, kiek ir kokio valstybės turto yra neįregistruota ir kada šis procesas bus baigtas. Vyriausybei pasiūlyta centralizuotai koordinuoti valstybės lėšų, reikalingų visam registruotinam turtui įteisinti, poreikio nustatymą. Valstybės kontrolė prieš daugiau nei metus siūlė paskirti instituciją, kuri gintų valstybės turto savininko interesus – formuotų bendrą valstybės turto valdymo strategiją ir koordinuotų valstybės turto valdymą.
Būtų linkęs panaudoti esamą instituciją
Mykolo Romerio universiteto Viešojo administravimo fakulteto prodekanas doc. Aleksandras Minkevičius DELFI sakė, kad viešąjį sektorių reikia racionalizuoti, tačiau jis svarstė, kad galbūt vertėtų turto valdymą priskirti jau egzistuojančiai institucijai.
„Aš būčiau linkęs tam panaudoti jau esamą instituciją, o ne steigti naują. Tai galbūt būtų geresnis variantas, tačiau viskas priklauso nuo to, kokių pokyčių norima pasiekti. Jeigu yra daugiau kliuvinių panaudoti jau esamą instituciją, tai, be jokios abejonės, reikia steigti naują. Tarkime, jeigu jau egzistuojančioje institucijoje yra konservatyvūs vadovai, kurie įsispyrę laikosi senų savo pažiūrų ir nuostatų, tai, be abejo, reikia leisti jai numirti įsteigus naują instituciją“, – sakė jis.
Prodekano nuomone, efektyvinti reikėtų ne tik institucijų užimamus plotus, bet ir etatų sąrašus
„Šį ūkį reikia sutvarkyti, o veikti reikia ryžtingai ir ryžtingai racionalizuoti be mindžikavimo. Iš tikrųjų šiuo metu kai kurios institucijos gyvena labai prabangiai, o kai kuriose darbuotojai sėdi vienas ant kito. Taip pat reikėtų peržiūrėti ir etatų sąrašus, nes darbo triukšmą daro daug žmonių, bet realiai dirbančių visada yra mažiau, tai irgi yra nemenka problemėlė“, – sakė jis.
Nereikėtų visko taikyti tiesmukai
Viešosios politikos ir vadybos instituto programų vadovas Vitalis Nakrošis DELFI sakė pritariantis šiai idėjai, tačiau atkreipė dėmesį, kad visoms institucijoms nereikėtų tiesmukai taikyti tos pačios sistemos ir atsižvelgti į kai kurių įstaigų specifiką.
„Pavyzdžiui, kai kalbame apie centralizuotas valymo paslaugas, nereikėtų pamiršti, pavyzdžiui, Valstybės saugumo departamento, kuriame yra daug valstybės paslapčių ir palikti jiems savo valytoją. Bet tai, kas ketinama daryti, yra teisinga kryptis. Žinoma, šios sistemos užsukimui prireiks laiko“, – sakė jis.
Kartu jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvos ministerijose, palyginti su privačiu sektoriumi, yra pakankamai geros darbo sąlygos ir žmonės kabinetuose turi daug ploto.
Valstybė turi pastatų už 6 mlrd. Lt
Šios Vyriausybės programos nuostata centralizuoti valstybės turto, pirmiausia pastatų, valdymą, pamažu įdiegiant patalpų nuomos sistemą valstybės ir savivaldybių institucijoms. Šis klausimas buvo svarstytas Saulėlydžio komisijoje.
Finansų ministerijos duomenimis, šiemet iš valstybės biudžetą iš valstybės NT nuomos ketinama gauti 17,5 mln. Lt, tuo tarpu biudžetinės įstaigos nuomai išleis 66,2 mln. Lt, o kasmetinės valstybės NT priežiūros išlaidos gali siekti apie 1,5 mlrd. Lt.
2007 m. 92 valstybės turto valdytojai valdė 1014 NT vienetų, kurie buvo nenaudojami.
Statistikos departamento duomenimis, valstybei 2007 m. priklausė turto už 200 mlrd. Lt, iš kurio pastatai sudarė 6,3 mlrd. Lt.
