Šiuos statistinius duomenis D. Ambrozaitienė pristatė išplėstiniame Jaunimo reikalų tarybos ir Jaunimo reikalų departamento posėdyje apie jaunų žmonių migraciją.
Vaikai pramoko net airių kalbos
Remiantis statistika, 51 proc. emigrantų sudaro moterys, 40 proc. – turintys šeimas, 43 proc. – nevedę/netekėję. Kas penktas yra 25-29 m. (tiesa, tai atspindi mūsų visuomenės sudėtį – tokią dalį jaunimas sudaro ir tarp visų gyventojų) – šio amžiaus grupės dalis buvo didžiausia.
Išvykdami ir metus iki tol 56 proc. jų neturėjo darbo. Dešimtadalis anksčiau dirbo prekyboje, kiek mažiau – pramonėje, 4-5 proc. – transporto, ryšių ir nekilnojamo turto srityse. Pasak D. Ambrozaitienės, dažniausiai žmonės pasuka į Jungtinę Karalystę, Airiją ar JAV.
D. Ambrozaitienė daugiau statistikos pateikė apie Airijoje gyvenančius lietuvius. 2006 m. gyventojų surašymo duomenimis, šioje šalyje jų gyveno 24,6 tūkst., daugiau – vakarinėje dalyje. Didžiausią Airijos lietuvių dalį sudarė 20-39 m. amžiaus žmonės (vidutiniškai – 28-erių).
Kiek daugiau nei pusė jų buvo vyrai, tiek pat nesusituokusių, kas trečias turėjo šeimas. Apie 1 proc. turėjo partnerį airį. 17 proc. vaikų jau galėjo kalbėti airiškai.
Iš 18 tūkst. apklaustų žmonių mažiau nei 700 buvo darbdaviai ir vadybininkai, 98 – aukšto lygio profesionalai, 206 – žemesnio lygio profesionalai. Didžiąją dalį sudarė išeiviai, dirbantys mažai kvalifikuotą ar nekvalifikuotą arba vadinamąjį rankų darbą.
Emigracijos mastu lenkia visas ES nares
Šiemet per 10 mėnesių išvyko 18,2 tūkst. žmonių (4,2 tūkst. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai). Tuo metu imigrantų srautas sumažėjo – atvyko 2,2 tūkst. žmonių mažiau nei 2008-aisiais.
Iš viso 2005-2008 m. išvyko 126,1 tūkst. gyventojų, iš jų jaunimo– 51,5 tūkst. (40,8 proc. visų emigrantų). „Jauni žmonės baigia mokslus ir išvyksta“, - apibendrino pranešėja.
Statistika rodo, kad Lietuva pagal emigracijos mastą tarp visų Europos Sąjungos valstybių velkasi gale. Lyginant valstybes pagal emigrantų ir imigrantų santykį 1 tūkst. gyventojų, sąrašo viršuje yra Slovėnija (16) ir Italija (14). Kitaip tariant, tiek žmonių daugiau 2008 m. atvyko nei išvyko. Tik penkiose ES narėse užfiksuotas „neigiamas“ judėjimas (daugiau žmonių išvyko nei atvyko): Bulgarijoje (-0,1), Lenkijoje (-0,4), Vokietijoje (-0,7), Latvijoje (-1,1) ir Lietuvoje (-2,3).
„Lietuva išsiskiria kaip emigrantų šalis. Keletą metų grafiką tiksliname nieko nekeisdami, tik skaičius pakeičiame. Kaip esame paskutinėje vietoje, taip ir nejudame“, - kalbėjo D. Ambrozaitienė.
Lapkritį Lietuvoje gyveno 3,333 mln. žmonių (16,5 tūkst. mažiau nei sausį). Penktadalis iš jų yra 15-29 m. „Eurostat“ duomenimis, 2060 m. mūsų šalyje bus apie 2,5 mln. gyventojų, o jauno amžiaus bus tik kas aštuntas iš jų. Be to, jei dabar didžiąją visuomenės dalį sudaro 15-50 m. žmonės, po pusės amžiaus bus gerokai daugiau tų, kam per 60.
Tarp jaunimo bedarbių – gerokai daugiau
Emigraciją dažniausiai lemia su darbo rinka susijusios priežatys (menkas užimtumas ir atlyginimas, nedarbas), skirtingi gyvenimo standartai, ekonominė aplinka.
Pernai iš 94 tūkst. bedarbių 22 tūkst. buvo jauni žmonės. Jų nedarbo lygis buvo kur kas didesnis – atitinkamai 5 proc. ir 15 proc. Naujausiais duomenimis, darbo neturi apie 13,8 proc. darbingo amžiaus žmonių, o tarp jaunų žmonių – 33,3 proc.
Vidutiniu atlyginimo dydžiu prieš porą metų Lietuva lenkė tik Latviją, Estiją, Rumuniją ir Bulgariją, minimalis alga šiemet buvo mažesnė tik pastarosiose dviejose šalyse, kurios į ES įstojo tik 2007-aisiais.
Pernai bendrojo vidaus produkto dalis pagal perkamąją galią vienam gyventojui Lietuvoje sudarė 61,1 proc. ES narių vidurkio. Airijoje šis rodiklis siekė 136,6 proc., Jungtinėje Karalystėje – 117,2 proc., Vokietijoje – 116,1 proc., Ispanijoje – 103,4 proc. Šiose valstybėse, kainos didėjo lėčiau: Didžiojoje Britanijoje per 2008 m. vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 3,1 proc., Ispanijoje – 1,5 proc., Airijoje – 1,3 proc., Vokietijoje – 1,1 proc., o Lietuvoje – 8,5 proc.
Dažniausiai žmones į užsienį išvilioja darbas (praėjusių metų duomenimis – 70 proc. Tiesa, 2005 m. tokių buvo 82 proc. Tuo metu išvažiuojančiųjų mokytis padaugėjo nuo 4 proc. iki 11 proc. Kiek mažiau nei dešimtadalis išvyksta dėl šeiminių aplinkybių.
Vis daugiau jaunų lietuvių studijuoja Europos valstybių aukštosiose mokyklose. „Eurostat“ duomenimis, prieš porą metų tokių buvo 6,9 tūkst., arba 1,7 tūkst. daugiau nei 2005-aisiais. Daugiausia jaunuolių renkasi studijas Didžiojoje Britanijoje (35 proc.), Vokietijoje (25 proc.) ir Latvijoje (6 proc.). Daugėja ir išvykstančiųjų studijuoti pagal akademinių mainų programas.