Pensininkai negavo leidimo mitinguoti prie Seimo

Pensininkus vienijančių organizacijų rengiamas mitingas ketvirtadienį turėtų vykti ne prie Seimo, kaip prašė pensininkai, o prie nebeveikiančių Koncertų ir sporto rūmų. Toks Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas papiktino pensininkų organizacijas, prašančias valdžios nemažinti senatvės pensijų. Savivaldybė savo sprendimą motyvavo tuo, kad tokia minia žmonių ir automobilių spūstis prie Seimo netilptų.

„Labai gaila, kad mūsų valdžios atstovai bijo mūsų ir neleidžia mums ten mitinguoti (prie Seimo – DELFI). Mūsų mitingas yra labai taikus, mes niekam nieko blogo nenorime padaryti, tačiau pagal Konstituciją mes turime teisę išsakyti savo rūpesčius, vargus ir nepasitenkinimus. Mes tikrai nepritariame pensijų mažinimui, nes tai yra mūsų nuosavybė“, – antradienio spaudos konferencijoje žurnalistams sakė Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė Grasilda Makarevičienė.

DELFI primena, kad poros valandų pensininkų mitingą antradienį prie Seimo organizuoja Naujoji Sąjunga. Jie yra gavę leidimą sukviesti kelis šimtus žmonių.

„Mums sako rinktis prie kitų, tačiau kodėl mes turėtume tai daryti, juk mes ne politinė organizacija, mes esame pensininkai, o ne politikai“, – antradienio spaudos konferencijoje sprendimu piktinosi Vilniaus miesto pagyvenusių žmonių asociacijos pirmininkė Vladislava Maleckienė.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vadovas Vytautas Milėnas DELFI sakė, kad su tokiu savivaldybės sprendimu mitingo organizatoriai sutiko.

„Tai padaryta dėl paprastos priežasties – ten planuoja susirinkti tiek žmonių, kiek prie Seimo netelpa. Taip, galima sutilpti, tačiau nesilaikant įstatymų, bet įstatymai juk galioja visiems, todėl ir sutarėme dėl mitingo prie Sporto rūmų“, – sakė jis.

Pensininkų mitingo organizatoriai Vilniaus miesto savivaldybės buvo prašę leidimo mitinguoti iki 10 tūkst. žmonių. G. Makarevičienės teigimu, prie pensininkų turėtų prisidėti ir profsąjungų atstovai.

„Mes galvojame, kad nebegalime daugiau tylėti. Mes neleisime savęs žeminti, mus išjuokti. Nė viena valstybė pasaulyje, nė viena mūsų kaimynė nesiėmė pensijų mažinimo“, – kalbėjo ji.

G. Makarevičienė siūlė peržiūrėti signatarų rentas, vienam žmogui mokėti tik vieną, o ne kelias pensijas.

V. Maleckienė, antrindama kolegei, piktinosi pažadais kompensuoti sumažintas pensijas.

„Prezidentės juk buvo pasakyta, kad skurdžiausių žmonių neskriaus, mums bus kompensuota. Bet mes juk dar esame negavę tų pensijų, kurios buvo iš mūsų atimtos. Kada mums kompensuos? Mes juk dabar valgyti norime, dabar sergame“, – kalbėjo ji.

Prezidentė pirmadienio spaudos konferencijoje pažadėjo pasirašyti kitų metų biudžetus ir juos lydinčių įstatymų pakeitimus.

Lietuvoje yra maždaug 600 tūkst. senatvės pensininkų.

Nemažės tik mažesnes nei 650 Lt pensijos

Seimas antradienį galutinai turėtų apsispręsti mažinti visas pagrindines socialines išmokas išskyrus neįgaliųjų pensijas. Vyriausybės siūlymu, didesnės nei 650 Lt senatvės pensijos turėtų mažėti 3,3-12,4 proc. Tokiu atveju vidutinė pensija, kuri šiuo metu yra daugiau nei 800 Lt, mažėtų 5 proc. arba apie 40 Lt.

Taip pat 2,5-70 proc. planuojama kirpti ir dirbančių pensininkų pensijas. Labiausiai rėžti norima daugiausiai uždirbančių pensijas.

Valdantieji žada pasibaigus krizei kompensuoti sumažintas pensijas, tačiau kol kas nežinoma, kaip tai bus daroma.

Iš sumažintų senatvės pensijų planuojama sutaupyti 0,5 mlrd. Lt. Tačiau šis mažinimas neišgelbės skolose skęstančios „Sodros“ – kitąmet jos pajamos išlaidas vis tiek viršys 2,3 mlrd. Lt.