"Valstybinis auditas aiškiai atskleidė, kad statybos darbų viešiesiems pirkimams stinga skaidrumo. Jei šio proceso nedengtų migla, statybos darbus ir paslaugas valstybė įsigytų pigiau", - pranešime sakė valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Viktoras Švedas.
Direkcijos pirkimų auditas parodė, kad rezervo lėšas ji panaudojo ne darbams finansuoti, bet kainų skirtumui padengti, rangovui pasiūlius aukštesnę kainą nei planuota.
"Todėl, auditorių nuomone, šios lėšos buvo panaudotos ne pagal paskirtį", - rašoma pranešime.
Valstybė 2007-2009 metais statybos ir remonto darbams pirkti išleido daugiau nei 15 mlrd. litų, o Automobilių kelių direkcija buvo viena daugiausia statybos darbų perkančių įstaigų.
Valstybės kontrolierių teigimu, įstaigos dažnai mažesnės vertės projektus sujungia į vieną didelį, taip užkertant kelią konkursuose dalyvauti mažesnėms įmonėms. Pavyzdžiui, Kelių direkcija į vieną konkursą sujungė kelių tiesimo darbus Vilniaus- Klaipėdos automagistralės ruožuose, kurie vienas nuo kito nutolę iki 275 kilometrų.
Be to, direkcija ribojo galimybę samdyti subrangovus, reikalaudama, kad laimėtojas savo jėgomis atliktų ne mažiau kaip 70-80 proc. darbų: "Todėl konkurse galėjo dalyvauti tik stambūs rangovai, kurių rinkoje yra nedaug".
Pasak V.Švedo, sutaupyti valstybei padėtų sisteminė viešųjų pirkimų kontrolė.
"Aplinkos ministerija ir Statybos produktų sertifikavimo centras nekontroliuoja, ar šie (statybos darbų - BNS) įkainiai yra teisingi", - rašo Valstybės kontrolė.