Bankai kelerius metus beatodairiškai dalijo paskolas verslininkams, tačiau per ekonominę krizę nemažai įmonių įsiskolino ne tik vienos kitoms, bet ir neišgali grąžinti kreditų.
Bankininkai šia padėtimi dabar naudojasi. „Parex“ bankas areštavo netoli Seimo prestižiniame „Vilniaus vartų“ komplekse „Ranga Group“ įmonei „Fashion Gates“ priklausančias parduotuves. Bendras jų plotas siekia apie 12 tūkst. kvadratinių metų. Iš darbo išėjo apie 40 darbuotojų.
„Dėl banko veiksmų patyrėme didelį nuostolį, ši istorija labai pakenkė įmonės dalykinei reputacijai“, – sakė „Ranga Group“ rinkodaros vadovė Milda Sabienė.
„Parex“ bankas areštavo turto už daugiau kaip 30 mln. litų.
„Mėginome su banku konfliktą išspręsti taikiai, bet dabar jau aišku, kad be teismo nieko nebus“, – pabrėžė M.Sabienė.
Ji neatmetė tikimybės, kad bankas siekia perimti pelningą verslą. Pasikeitę bankų ir jų klientų santykiai po truputį formuoja naują teismų praktiką.
Netenkina bankų pretenzijų
Kad teisme įmonės gali tikėtis sėkmės, liudija keli ankstesni procesai. 2009 m. gruodį Kauno apygardos teismas atmetė UAB „DnB Nord lizingas“ pretenziją prisiteisti iš bankrutuojančios įmonės visas išperkamosios nuomos įmokas ir sutarties nutraukimo baudą, nors tai buvo numatyta sutartyje.
„DnB Nord lizingas“ prašė priteisti 2 mln. litų, tačiau net į 1,9 mln. litų pretenzijos buvo atmestos.
Lapkritį tas pats teismas net tris kartus bankroto byloje sumažino UAB „Danske lizingas“ piniginę pretenziją – nuo 9530 iki 2891 lito.
Ragina gintis teisme
Advokatų kontora „Devyžis ir partneriai WILL“ jau atstovauja keliolikai klientų, pasiryžusių su bankais santykius aiškintis teisme.
„Viskas tik todėl, kad bankai elgiasi nesąžiningai, – sakė teisininkas Marius Devyžis. – Ekonominio pakilimo metais jie nevaržomai dalijo kreditus, o kai klientą prispaudė bėdos, siekia perimti ne tik turtą – net ir verslą. Nenoriu minėti konkretaus įmonių skaičiaus, bet tokių klientų yra. Beje, nėra skirtumo, kokio dydžio skola bankui: problemų kyla ir dėl 100 tūkst. litų, ir dėl keliolikos milijonų.“
Advokatas teigia, kad bankų spaudžiamos bendrovės neturėtų bijoti savo interesus ginti teisme, nes jų pusėje daugybė svarių argumentų.
„Netiesa, kad bankai kiekvieną atvejį vertina individualiai. Bankuose vyrauja masinis požiūris į klientą“, – teigė M.Devyžis.
Būtent šis požiūris dabar bankininkams ir kiša koją.
Galvos skausmas – įkeisti žemės sklypai
Teisininkai atkreipia dėmesį, kad antrinėms savo bendrovėms parduodami įkeistą nekilnojamąjį turtą bankai su didele skolų kupra palieka skolininkus. Vasarį SEB banko grupės narė „Litectus“ varžytinėse įsigijo visą turtą, kuris anksčiau priklausė „SEB lizingo“ klientams.
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas teigia, kad turtą antrinė įmonė pirko tik todėl, kad jis nebūtų kažkam parduotas už grašius. „Antrinė įmonė tą turtą įsigijo už normalią kainą ir galės atsakingai valdyti“, – sakė jis.
S.Kropas taip pat pabrėžė, kad pastaraisiais metais bankams itin daug keblumų kelia už kreditus įkeisti žemės sklypai: „Tenka apgailestauti, kad bankai pasidavė žemėmanijai. Jie valdo daugybę plotų ir sklypų. Konkrečių skaičių neturiu, bet, kiek teko kalbėtis su bankų atstovais, tos žemės sudaro didelę įkeisto turto dalį.“
Tokių įkeistų sklypų itin apstu Vilniaus, Kauno apskrityse.
Siekia kompensuoti nuostolius
Pasak advokato M.Devyžio, nesąžiningus sprendimus padiktavo tai, kad anksčiau bankininkai skaičiavo milžinišką pelną, o pernai patyrė didelių nuostolių.
„Jeigu bankas prieš 3–4 metus nekilnojamojo turto bendrovei davė milijoninę paskolą žemės ūkio paskirties žemei įsigyti, tai jis tikėjo, kad įmonė paskirtį pakeis, sklypą padalys į mažesnius, ten pastatys namus ir iš jų vėliau uždirbs ne tik įmonė, bet ir bankas, – argumentus dėstė teisininkas. – Vadinasi, bankas irgi prisiėmė riziką. O dabar išėjo taip, kad bankas vieną dieną atsibudo, pasakė negalintis duoti lėšų ir reikalauja grąžinti jau suteiktą kreditą, tuo žlugdydamas įmonę.“
M.Devyžis sakė, kad kai kuriais atvejais neaišku, kas suinteresuotas perimti įmonių verslą – ar bankas, ar jam atstovaujantis asmuo.
Bylinėtis nepalankios aplinkybės
Teisininkai įvardija kelias priežastis, dėl kurių bendrovės baiminasi bylinėtis su bankais. Pirmiausia, neverta tikėtis greito sprendimo, nes Lietuvos teismai dirba itin lėtai.
Labiausiai tikėtina, kad bylinėjimasis truks ne trumpiau kaip 2–3 metus.
„Be to, paskolą išdavęs bankas paprastai reikalauja užstato arba bent jau laidavimo už skolininką, – pasakojo M.Devyžis. – Bankas tampa labiau privilegijuotu kreditoriumi nei įmonė, prekes ar paslaugas suteikianti kitai bendrovei. Ji tokių privilegijų kaip bankas niekada neturės.“
Kitaip tariant, banko ir skolininko pozicijos yra nevienodos. Būtent tai ir reikia įrodyti teisme.
Komentarai
Viskas priklauso nuo sutarčių
Raimondas Kuodis, ekonomistas:
Bankai, kaip ir kitos verslo įmonės, vadovaujasi sutartimis. Viskas priklauso nuo to, kas buvo įrašyta būtent sutartyse. Aišku, ir jose nenumatomi tokie dalykai, kurių prognozuoti neįmanoma. Pavyzdžiui, ar pasaulinė ekonominė krizė gali būti priskirta prie nenugalimos jėgos – force majore – aplinkybių? Bet yra ir kitų svarbių dalykų. Dar 2004 metų rudenį sakiau, kad Lietuvoje pučiasi nekilnojamojo turto burbulas. Ir valdžia prisidėjo prie jo pūtimo. Valstybė subsidijavo skolininkams trečdalį paskolos palūkanų, todėl tai tik paspartino kreditų dalybą. Daug žmonių įkeitė žemes bankams, o pasirodo, kad ta žemė dabar verta tik trečdalio buvusios savo vertės. Ką su ja darys bankai, nė neįsivaizduoju.
Rizika reikėtų dalytis
Mindaugas Numavičius, UAB „Žvilgsnis iš arčiau ir partneriai“ Pardavimo ir klientų aptarnavimo departamento direktorius:
Vykdydami ikiteisminį ir teisminį išieškojimą tiesiogiai su šia problema nesame susidūrę, tačiau žinome, kokia bendra situacija yra rinkoje. Taip, bankai susiklosčius tokioms aplinkybėms parodė savo tikrąjį veidą – jie jokiu būdu nėra verslo draugai, nes paprasčiausiai daro savo verslą. Tik skirtumas tas, kad bankininkus gina įstatymai. Dabartiniai įstatymai surašyti taip, kad verslininkai, neišgalintys šiuo metu susimokėti bankui paskolų, gali prarasti viską. Tačiau šiuo atveju abu dalyviai, tai yra ir bankai, ir verslininkai, yra verslo subjektai. Jie siekia pelno, todėl bet kokiu atveju abu turi apskaičiuoti riziką. Bankai tikrai nesąžiningai elgiasi reikalaudami papildomų apsaugų dėl išduotų kreditų. Pavyzdžiui, reikalauja, kad akcininkai papildomai įkeistų savo asmeninį turtą. Tai jau tikrai pažeidžia verslininkų interesus.
