„Dalimi pakeitimų yra gerinama darbuotojų situacija, dalimi suteikiama galimybė darbdaviams lanksčiau spręsti sunkmečio iššūkius“, – penktadienį pristatydamas projektą sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas.
„Skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas. Iš įstatymo matyti, kad valdžia smūgiuoja į vienus vartus – į dirbančiuosius“, – projektą kritikavo socialdemokratų frakcijos narys Edmundas Jonyla.
Jo kolega Algirdas Sysas prašė ministro pateikti duomenis apie socialinių partnerių – profsąjungų ir darbdavių – pritarimą. Jis priminė, kad prie Seimo piketavo dvi įstatymu pasipiktinusios profesinė sąjungos.
„Kaip galima kovoti su nedarbu, jeigu jūs ilginate darbo laiką. Vietoj to, kad būtų priimama daugiau žmonių, jūs leidžiate darbdaviams skirti darbuotojus dirbti ilgiau ir nepriimti naujų darbuotojų. Normalios šalys Europoje trumpina darbo laiką, o mes einame priešingu keliu“, – kalbėjo A. Sysas.
„Peržiūrėjus jūsų teikiamas pataisas, matau, kad tai yra visiškas darbo santykių liberalizavimas. Jeigu Europos Sąjunga siekia lankstumo ir saugumo, tai čia aš matai visišką lankstumą be saugumo“, – projektą kritikavo ir Lietuvos socialdemokratų frakcijos narė Birutė Vėsaitė.
Opozicijos atstovai piktinosi, kodėl įstatymo pataisos Seimui teikiamos be Trišalės tarybos pritarimo, tuo tarpu ministras tvirtino, kad pozicijos dėl Darbo kodekso pataisų buvo derinamos kur kas plačiau nei Trišalė taryba – trijose darbo grupėse.
Socialdemokratai priešinosi Vyriausybės norams projektą svarstyti skubos tvarka ir reikalavo Trišalės tarybos išvados. Tačiau Seimas nubalsavo dėl projekto svarstymo skubos tvarka.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Jonas Dagys ragino kolegas pritarti pataisoms, primindamas, kad komitete jas dar bus galima koreguoti.
Atleidimas darbdavio valia, terminuotos sutartys visiems darbams
Seimui pateiktose Darbo kodekso pataisose numatyta, kad terminuotos sutartys būtų leidžiamos, kai darbuotojas priimamas į naujai steigiamą darbo vietą ne ilgesniam negu dvejų metų laikotarpiui.
Taip pat siūloma įteisinti galimybę atleisti darbuotoją darbdavio valia sumokant jam dvigubą išeitinę kompensaciją. Šios dvi nuostatos turėtų galioti dvejus metus – iki 2012 m. liepos.
Įstatyme taip pat norima įtvirtinti galimybę dirbti viršvalandžius, kai darbuotojas sutinka raštu ne daugiau nei 4 val. per dieną arba 120 val. per metus. Dabar galiojančiame Darbo kodekse viršvalandžius leidžiama dirbti tik ypatingais atvejais.
Taip pat numatyta, kad suminė darbo laiko apskaita gali būti taikoma visose įmonėse esant būtinumui. Šiuo metu ji gali būti taikoma tik nepetraukiamai dirbančiose bendrovėse. Taikant suminę darbo laiko apskaitą kartu su viršvalandžiais darbuotojas negalėtų dirbti daugiau nei 48 val. per savaitę arba 12 val. darbo dieną.
Vyriausybė taip pat siūlo įteisinti nuotolinio darbo galimybę.
Meduolis profsąjungoms
Siūlydama liberalizuoti darbo santykius Vyriausybė atsižvelgė ir į profsąjungų reikalavimus. Seimui pateiktos Darbo kodekso pataisos, kuriose numatyta galimybė, kad darbuotojas galėtų sustabdyti darbo sutarties galiojimą, jei darbdavys nevykdo savo įsipareigojimų, pavyzdžiui, ilgiau nei du mėnesius nemoka atlyginimo.
Taip pat siūloma leisti paprasčiau skelbti streiką. Jei tam būtų pritarta, streiką galima būtų paskelbti, kai tam pritaria pusė balsavime dalyvavusiųjų, tačiau balsavime turėtų dalyvauti ne mažiau pusės visų darbuotojų.
Šiuo metu streiką galima skelbti tada, kai jį palaiko daugiau nei pusė visų įmonės darbuotojų.
Šakos streiką galima būtų skelbti, jei dėl to sutaria tos šakos profesinės sąjungos.
Seimo posėdyje pradėtose svarstyti Civiliniame kodekso ir Profesinių sąjungų įstatymo pataisose siūloma numatyti, kad įmonėje profsąjunga gali būti kuriama, jei yra 20 steigėjų arba ją steigti nori ne mažiau nei dešimtadalis, bet ne mažiau nei trys darbuotojai. Šiuo metu reikalaujama, kad jų būtų 30 arba ne mažiau penktadalio įmonės darbuotojų.
Kompensacija verslo liudijimų turėtojams
Penktadienį Seimas taip pat pradėjo svarstyti Užimtumo rėmimo įstatymo pakeitimus, kuriuose siūloma vienerius metus kas mėnesį mokėti 25 proc. minimalaus atlyginimo dydžio (200 Lt) subsidiją bedarbiams, kurie pradeda verstis su verslo liudijimu.
Taip pat ketinama didinti Darbo biržos dalį finansuojant viešuosius darbus. Dabar galiojančiame įstatyme numatyta, kad šias išlaidas po lygiai dalijasi savivaldybė ir Darbo birža, pateiktose pataisose siūloma, kad savivaldybė skirtų 20-50 proc., o Darbo birža – likusią dalį. Taip pat siūloma leisti viešuosius darbus vykdyti sunkumų patiriančiose įmonėse.
Į papildomai remiamų asmenų sąrašą siūloma įrašyti jaunimą iki 29 metų. Juos įdarbinus, darbdaviams 6-12 mėnesių gali būti mokamos jų darbo užmokesčio dydžio subsidijos.