Pasak jo, Lietuvoje vyraujanti nuomonė apie neįtikėtiną estų sėkmę ir lietuvių nesėkmes yra tik mitas, kuris nėra niekuo pagrįstas ir liudija tik Lietuvos elito polinkį save menkinti.
„Lietuvoje sąmoningai ir nesąmoningai palaikomas mitas, kad Estijoje yra žymiai geriau nei Lietuvoje. Kai pažiūri į statistiką, kai kurie parametrai iš tikrųjų Estijoje yra šiek tiek geresni, bet jeigu peržiūrėtume kiek daugiau gyvenimo lygio ir kokybės rodiklių, tai galima susidaryti vaizdą, jog problemos yra tos pačios ir gyvenimo kokybė daugiau-mažiau ta pati“, - DELFI teigė profesorius.
Estų pranašumas – tik rezervas?
P. Gylys teigia, kad vienintelis Estijos pranašumas tik tas, kad šios šalies vyriausybės ekonomikos augimo laikotarpiu kaupė biudžeto perteklių ir sukaupė tam tikrą rezervą, todėl ekonomikai patyrus krachą estams kiek lengviau atremti kylančias problemas, jų valstybės skola yra mažesnė.
Kaip pavyzdį P. Gylys pateikia bendrojo vidaus produkto (BVP) smukimo rodiklius. Remiantis „Eurostat“ duomenimis, 2009 m. Estijos BVP smuko 14,1 proc., Lietuvoje 14,8 proc., Latvijoje 18 proc. „Tai klausimas – yra čia didelis skirtumas?“, - klausė P. Gylys.
Analizuodamas nedarbo duomenis, jis taip pat teigia neradęs Estijoje jokio stebuklo. 2010 m. kovo mėnesio duomenimis, Lietuvoje nedarbas siekė 17,4 proc., Estijoje – 19,0 proc., Latvijoje – 20 proc.
„Jie tokioje pat ekonominėje duobėje, kaip ir mes. Nedarbo, BVP smukimo požiūriu nieko stebuklingo nėra“, - svarstė ekonomistas.
Pasak P. Gylio, žmogaus gyvenimo kokybę dažnai parodo ir įvairūs sisteminiai rodikliai, tokie kaip žmogaus socialinės raidos indeksas ( human developement index - angl. k.) ar kalinių skaičius tam tikram skaičiui gyventojų.
Žmogaus socialinės raidos indeksas yra bendras indeksas, kuriuo matuojama visų pasaulio valstybių gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė, raštingumo lygis, švietimo lygis ir pragyvenimo lygis.
Pagal socialinės raidos indeksą, Lietuva 2009 m. buvo 39 vietoje (0,854), Estija – 38 vietoje (0,853), Latvija – 48 (0,836). Be to, užpernai Lietuvoje 100 tūkst. žmonių teko 240 kalinių, Estijoje – 333, Latvijoje – 292, o kriminogeninė situacija šalyje, anot profesoriaus, rodo socialinio „sveikumo“ lygį.
Tiesa, P. Gylys pripažįsta, jog Estija yra išsiveržusi kiek į priekį pagal konkurencingumo lygmens rodiklius: Estija yra 32 vietoje, Lietuva – 44, Latvija – 54.
Panašiai atrodome ir pagal laimės indeksą
Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto profesorius, be kita ko, sako, jog lietuviai ir estai panašūs net pagal laimės indeksą ( happy planet index - angl. k.). Jo surinktais duomenimis, Estijoje šis indeksas siekia 5,6 balo, Lietuvoje - 5,8, Latvijoje – 5,4, o, pavyzdžiui, Suomijoje – 8,0.
Pagal vaikų mirtingumą Lietuva, anot P. Gylio, taip pat yra geresnėje padėtyje nei Estija. „Mes užimame žemesnę vietą, tai reiškia mažesnį mirtingumą“, - sakė profesorius, paminėjęs, kad Lietuva yra 173 vietoje, pagal šį rodiklį, Estija – 166, Latvija 159.
Remiantis vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės rodikliais 2009 m., Lietuvoje tikėtina gyvenimo trukmė buvo 74,8 m., Estijoje – 72,82 m., Latvijoje – 72,15 m. „Dabar gimęs žmogus Estijoje gyvens beveik 73 metus, o Lietuvoje, beveik 75 metus“, - aiškino pašnekovas.
„Dėl Estijos, aš manau, kad mes dideliu laipsniu kuriame mitą, pučiame jį“, - teigė P. Gylys bei pabrėžė matąs dvi pagrindines šio reiškinio priežastis – estų gebėjimą pristatyti visus savo veiksmus kaip didžiausią laimėjimą bei lietuvių elito nesusitelkimą ir pernelyg didelį savikritiškumą.
Lietuviai susimenkina
Atsakydamas į klausimą, kodėl, jo nuomone, Lietuvoje tvyro toks estų sėkmės mitas, P. Gylys aiškino, kad estai labai puikiai geba pristatyti savo nebūtinai naujas idėjas pasauliui, o lietuviai, profesoriaus nuomone, linkę susimenkinti.
„Estai turi prieš mus vieną pranašumą – jų elitas yra labai susitelkęs ir vieningas, kai jie pristato savo šalį. Jie visada linkę vaizdą pagerinti – bet kuris politikas, kairysis ar dešinysis“, - DELFI sakė P. Gylys ir prisiminė, kad dar tuomet, kai dalyvavo politikoje, estų atstovai kartais net nekorektiškai darydavo pareiškimus, jog estai yra geresni nei lietuviai ar latviai.
Lygiai taip pat, pasak ekonomisto, estai geba pasauliui pristatyti nebūtinai naujas idėjas, kurias žadama taikyti, nors nebūtinai taikoma, bet reklama šaliai padaroma. „Pavyzdžiui, estai išeina su elektroninio balsavimo idėja. Klausimas, kodėl iki šiol labai išsivysčiusios šalys nepriėmė sprendimo dėl elektroninio balsavimo? Matyt, dėl to yra kažkokių problemų, bet estai eina per viso pasaulio spaudą. Lietuviai to nedaro, todėl galima sakyti, kad lietuvis atsilieka politinio marketingo daryme“, - sakė P. Gylys.
Be kita ko, pašnekovo teigimu, lietuvių elitas ir patys tautiečiai yra linkę susimenkinti, todėl Lietuvoje estų sėkmės mitas taip ir klesti.
„Deja, mūsų elitas linkęs susimenkinti ir tas estų mitas yra sąmoningai palaikomas. Jau dabar taip įkalėme tą mitą visuomenei į galvą, kad pas mus jau toks automatinis reguliatorius veikia – Estijoje yra geriau ir viskas. Pagal kai kuriuos parametrus – taip, bet šiaip padėtis tokioje pat pokomunistinėje šalyje, kuri patyrė tokią pat revoliuciją, privatizaciją, nėra tokia gera“, - teigia profesorius.
Be to, anot P. Gylio, estų kaip ir lietuvių valdžia yra praradusi daugelį ekonomikos valdymo svertų, todėl pas juos užsienio komerciniai bankai per dažnai diktuoja savo sąlygas.
Susitelkė dėl euro
Vertindamas faktą, kad Estijai Europos Komisija (EK) pasiūlė nuo 2011 m. prisijungti prie euro zonos, P. Gylys teigė, jog tai išties liudija, kad šios Baltijos valstybės elitas susitelkė vieningam tikslui, tuo tarpu Lietuva dar ankstesnės daugumos valdymo metais pritrūko visai nedaug ir pasidavė.
Tačiau P. Gylys teigia, kad euro įsivedimas nėra toks ypatingas laimėjimas, nes tai tiesiog reiškia, kad šalis, išvengdama valiutinės rizikos, visiškai praranda monetarinio veikimo laisvę. Profesorius sutinka, jog ir Lietuva šiuo metu šios laisvės neturi, mat pas mus įtvirtintas valiutų valdybos modelis, tačiau, pasak jo, teoriškai šia galimybe mes vis dar galėtume pasinaudoti, o jei estai įsivedę eurą – nebepasinaudos.
„Ar tai bus laimėjimas, aš nesu tikras. Ne kartą esu sakęs, kad jei Graikija nebūtų euro zonos narė, ji turėtų manevro laisvę. Matysime, nes iš karto aišku, kad Estija niekada neturės monetarinio valdymo sverto. Mes irgi neturime, bet mes dar teoriškai galime juo pasinaudoti“, - kalbėjo pašnekovas.
P. Gylio nuomone, apskritai Estijai nemažai gelbsti Suomijos kultūrinis ir geografinis artumas.