Valstybė ir pilietis: bausti, drausti, bausti

Perkate alaus po 22 val.? Grąžinkite. Norite nusipirkti alkoholio prekybos centre rugsėjo 1-ąją? Nepavyks. Esate vyno kolekcininkas ir jūsų kolekcijoje yra daugiau nei 50 litrų Čilės ar kitos ne Europos Sąjungos šalies vyno? Gausite baudą. Tokia tvarka egzistuoja mūsų šalyje, kur vienam žmogui praėjusiais metais teko 10,9 litrai absoliutaus alkoholio bei auga kontrabandos mastai. Kartais tai primena Karlsono draugo Mažylio auklės Freken Bok metodus: bausti, drausti, bausti.

Liberalų sąjūdžio į Vyriausybę deleguotas teisingumo ministras Remigijus Šimašius teigia, jog tokie draudimai primena norą iš žmogaus kelio pašalinti visas įmanomas pagundas, tuo metu Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas Aurelijus Veryga teigia, kad alkoholis ir tabakas yra priklausomybę sukeliančios prekės, todėl jų vartojimo įpročius kartais būtina formuoti nelabai liberaliai.

Vyno butelį kasoje yra tekę grąžinti ir ministrui

Buvęs Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas, šiuo metu einantis teisingumo ministro pareigas R. Šimašius teigė manąs, kad tam tikri apribojimai visuomet yra reikalingi, tačiau Lietuvos atveju, jo nuomone, žengiama pernelyg didelės kontrolės link ir tikimasi, jog pašalinus iš žmonių kelio visas pagundas bus įmanoma išspręsti daugelį problemų.

„Pavyzdžių galime toli neieškoti. Kiek mačiau, buvo skelbta, jog ketvirtadalis Lietuvos gyventojų yra pirkę alkoholio po 22 val. vakaro. Todėl darosi labai akivaizdu, jog tokios priemonės neveikia, ir neaišku, kiek jos iš tiesų sustabdo nuo blogų įpročių. Tačiau man asmeniškai yra tekę kasoje grąžinti vyno butelį, nes apsipirkinėju visada vėlai, po darbų. Aš manau, kad apskritai draudimų ir draudimo iniciatyvų yra gerokai per daug, nors tikrai nedrįsčiau pasakyti, kad jų visai neturėtų būti“, - svarstė R. Šimašius.

Tačiau ministras teigia neturintis vienprasmiškos nuomonės, kai kalbama apie nuo rugpjūčio mėnesio įsigaliojusią tvarką, pagal kurią namuose leidžiama laikyti mažiau alkoholio ir tabako iš trečiųjų šalių. Pasak R. Šimašiaus, šiuo atveju, akivaizdu, kad priemonės skirtos kovai su kontrabanda, tačiau tuo pat metu jis suabejojo, ar toks pat draudimas turėtų būti taikomas, pavyzdžiui, vyno kolekcininkui.

„Ar šiuo draudimu pasiektas tinkamas balansas, tikrai nedrįsčiau komentuoti, nes, ko gero, jeigu kažkoks turtingas žmogus turėtų didelę vyno kolekciją, kyla klausimas, ar tikrai sveikas protas nugalės. Bet nemanau, kad turėtų būti taikomas toks reguliavimas, kuris prieštarautų įstatymo tikslui (kovai su kontrabanda – DELFI)“, - pasakojo ministras.

Jo teigimu, nors kai kurie panašūs ribojantys draudimai priimti ankstesnių vyriausybių darbo laikotarpiu, tačiau esą tokių iniciatyvų netrūksta ir šioje. Pasak ministro, kartais gali susidaryti įspūdis, kad vietoje atsakingų asmenybių ugdymo renkamasi galimybė iš žmogaus kelio pašalinti visas įmanomas pagundas.

„Mano asmeniniu įsitikinimu, norint, kad Lietuvoje būtų mažiau problemų su priklausomybėmis, kad žmogus iš tikrųjų turėdamas valią galėtų racionaliai apsispręsti, būtina pašalinti ne visas pagundas iš žmogaus gyvenimo kelyje, bet daryti viską, kas įmanoma, kad žmogus būtų atsparus pagundoms – ir toms, kurios šiandien yra, ir toms, kurios galbūt atsiras rytoj“, - teigė R. Šimašius.

Piliečiai nėra laisvi rinktis, kai kalbama apie psichiką veikiančias prekes

Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas A. Veryga teigia sutinkantis, kad kartais gali atrodyti, jog formuodama žmonių įpročius valstybė su savo piliečiais elgiasi kaip su nemąstančiais, tačiau, jo tvirtinimu, tokios priemonės yra būtinos, kai kalbama apie žmonių psichiką veikiančias prekes – alkoholį ar tabaką. A. Verygos nuomone, piktnaudžiauti šiais produktais nelinkę asmenys neišgėrę alaus ar vyno stipriai nenukentės, o visa visuomenė tik išloš.

„Gal kitą kartą ir susidaro įspūdis, kad valstybė su žmonėmis elgiasi kaip su visiškai nemąstančiais – užkrauna krūvą draudimų: negalima to, negalimo ano ir panašiai. Bet ką reikėtų suprasti, kad tabakas ir alkoholis yra neįprastos prekės, tai nėra tiesiog daiktas, dėl kurio žmogus visiškai laisvai priima sprendimą. Jeigu vieną dieną neleistų po 22 val. nusipirkti sūrio, tai ir problemų nekiltų - žmogus paimtų ir pakeistų jį kita preke“, - teigė A. Veryga.

Jo nuomone, represinės priemonė nepatinka visiems sveikiems žmonėms, tačiau įpročiai, pasak Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidento, formuojami būtent taip. Kaip pavyzdį jis pateikė Lietuvoje jau įtvirtintą draudimą rūkyti baruose, kavinėse ir restoranuose.

„Atsimenate, kiek buvo batalijų, diskusijų, kaip žmonės nebeis, kaip negerai. Praėjo tikriausiai treji metai ir žmonės nuvažiavę į kitą šalį, įeina, kur rūkoma, ir išeina labai stebėdamiesi, labai pasipiktinę, kaip gali būti, kad čia rūkoma“, - pasakojo pašnekovas ir pridūrė, jog visos spaudimo priemonės diskomfortą visuomenės nariam sukelia tik laikinai, o vėliau tai tampa socialine norma.

A. Verygos pasakojimu, Lietuvai dar būnant SSRS sudėtyje visos parduotuvės dirbo kur kas trumpesnį laiką ir tuomet niekas net neįsivaizdavo, jog gali būti kitaip. Dėl šios priežasties, pasak pašnekovo, nors tuomet gal ir buvo santykinai daug geriančių suaugusiųjų, bet geriančių vaikų – ne.

„Tai dabartinės nepriklausomos Lietuvos fenomenas, kurio nėra buvę jokiais laikais – nei Smetonos, nei Stalino, nei Lenino. Tai visiškai naujas dalykas, kurį iš esmės sukūrė ta idėja, kad žmogus gali laisvai spręsti, laisvai rinktis, jam duodame absoliutų prieinamumą, o jis nuspręs pats. Bėda ta, kad šiose situacijose žmonės didele dalimi jau nebesprendžia patys, sprendimo laisvai nepriima. Jie yra priklausomi, todėl pyksta ir piktinasi“, - teigė A. Veryga.