V.Navickas. Pilvas prieš demokratiją

Taip susiklostė, kad vienoje svarstyklių pusėje atsidūrė sena nuogo pilvo nuotrauka, leidimas eitynėms, kurias užtikrina žmogaus teises ginanti Konstitucija, pasisakymas už miestui naudingą, tačiau politizuotą sutartį – tai, kuo mane kaltina grupė partijos kolegų ir, žinoma, opozicija. Kitoje svarstyklių lėkštėje – suvaldyta Vilniaus ekonominė situacija, pagal reitingus iš 10 į trečiąją vietą iškopęs miestas, kuriame dešimtimis naujinamos ir statomos mokyklos, tiesiami aplinkkeliai, statomi ilgai laukti dumblo apdorojimo įrenginiai nuotekų valykloje.

Tad nepaisant sudėtingos ekonominės situacijos miestas gyvena ir sprendžia įsisenėjusias problemas, kviečia į šventes, kurias praturtina galerijų ir knygų mugėmis. Atrodytų, sveikas protas nusvertų šią svarstyklių pusę. Noriu tikėti, kad taip ir bus, tačiau nerimą kelia pastaraisiais metais Lietuvoje vis labiau vešintis radikalėjimas.

Lietuvoje galvą kelia radikaliosios partijos. Radikaliomis pažiūromis, nepakantumu kitokiai nuomonei pagrįsti ir kai kurių mano partijos kolegų išsakomi kaltinimai. Ypač keista emocingai kartojama kritika dėl leidimo eitynėms „Už toleranciją“. Beje, dėl šių eitynių Vilnius pelnė pažangaus, demokratiško miesto vardą, sostinės savivaldybė sulaukė daugybės sveikinimo ir palaikymo laiškų iš kone visų Europos šalių ambasadų, Europos miestų merų.

Ir pačios eitynės būtų įvykę ramiai, jei ne kelių, radikaliai nusiteikusių Seimo narių išpuolis. Tad kyla klausimas, gal šie išpuoliai ir kai kurių politikų inicijuojamas žmonių supriešinimas yra kažkam naudingi. Manau, kad tik ne pačiai Lietuvai, kurioje jau atvirai skelbiama apie būsimą vienos partijos bendradarbiavimo sutartį su Vladimiro Putino vadovaujama partija.

Gal kažkam naudingas ir skandalas Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijoje? Abejoju, ar Vilniaus savivaldybės kontrolierius, mano partijos kolega, slapta įrašinėdamas asmeninį pokalbį ir viešai pateikęs iš konteksto išimtas to pokalbio ištraukas, buvo įkvėptas, pasak Alvydo Medalinsko, „idealistinių, gražių paskatų“. Niekada gyvenime nenorėjau nieko sumenkinti ar padaryti žalos. Apgailestauju, jei kuo drastiškiau pateikti mano žodžiai įžeidė ar sukėlė nepasitikėjimą.

Tikiuosi, kad žmonės tai supras ir vertins nuosaikiai, atsižvelgdami į miesto labui padarytus darbus. O gal dar susimąstys, ar toks radikalių mano kolegų elgesys nėra kerštas už demokratines pažiūras ar nukirstus finansinius srautus ir uždarytus pasipelnymo šaltinius. Mano tikslas – kuo racionaliau naudojamas miesto biudžetas, kuo kokybiškesnis miesto gyvenimas ekonominės krizės sąlygomis, kai privalome aiškiai išskirti prioritetus ir net nemąstome apie parodomuosius projektus ar akcijas.