Kas keturiolikta pora Lietuvoje - sugyventiniai

Kas keturiolikta pora Lietuvoje gyvena bendrą gyvenimą nesusituokę, - gyventojų ir būstų 2001 metų visuotinio surašymo duomenimis, šalyje buvo 55,2 tūkst. sugyventinių porų. Mieste buvo surašyta 33,6 tūkst., kaime - 21,6 tūkst. sugyventinių porų. Daugiau kaip trečdalio (37 proc.) sugyventinių šeimose buvo vaikų iki 18 metų.

Sugyventiniai sudarė 3,2 proc. visų gyventojų. Kaimo gyventojai dažniau negu miesto sudarė tokias poras. Kas dvidešimt šeštas kaimo gyventojas šeimoje gyveno kaip sugyventinis, o mieste - kas trisdešimt ketvirtas.

3,4 proc. vyrų ir 3 proc. moterų gyveno sugyventinių porose, atitinkamai mieste - 3,1 ir 2,7, kaime - 3,9 ir 3,6.

Statistikų teigimu, didesnė dalis - 52,5 proc. - visų sugyventinių buvo 25-44 metų. Jauni gyventojai mieste dažniau negu kaime pasirenka bendrą gyvenimą nesusituokus. Kas trečias miesto ir kas šeštas kaimo sugyventinis buvo 20-29 metų. Mieste sugyventinių amžius daugiausia siekia 25-29 metus, kaime - 40-44. Vyresnio amžiaus gyventojai kaime dažniau negu mieste pasirenka gyvenimą nesusituokus.

15-24 metų moterys dažniau negu tokio amžiaus vyrai sukuria nesantuokinę šeimą. Vyrų sugyventinių visose amžiaus grupėse, išskyrus 15-24 metų vyrus, buvo daugiau negu sugyventinių moterų.

Didelė dalis sugyventinių - 48 proc. vyrų ir 43 proc. moterų - išsituokę. Beveik trečdalis sugyventinių vyrų ir moterų niekada negyveno teisinėje santuokoje. Beveik penktadalis sugyventinių moterų - našlės.

Gyventojų surašymai suteikė galimybę palyginti Baltijos šalių gyventojus pagal šeiminę padėtį. Daugiausiai sugyventinių užfiksuota Estijoje - 90 (iš 1000-io gyventojų). Lietuvoje ir Latvijoje šis rodiklis gerokai mažesnis - atitinkamai 32 ir 28.