Politikas tokias išvadas padarė peržiūrėjęs vaizdo įrašą, kaip per pareigūnų suformuotą koridorių mergaitė nešama į autobusiuką, ir išstudijavęs Venckų namuose daryto vaizdo bei garso įrašus, kuriuose girdima, kaip moteris sako mažametei, jog ji, deja, neturi didelio pasirinkimo – gali arba išeiti iškart, arba atsisveikinti ir palikti namus.
„Mergaitė buvo tiesiai gąsdinama – arba tu išeini dabar savo valia, arba tu vis tiek išeisi po minutės. Tai turbūt nėra nei prievarta, nei smurtas, kaip dabar aiškinama, bet tie dalykai nepraeina be pėdsako. Aš nežinau, kaip ten su vaiku. Matėm vaiką vežamą. Matyt, gavusi injekciją – sudribusi, suglebusi, visai nepanaši į tą, kuri prieš tai spiegė ir sakė „Niekada neisiu!“. Gal jai baigsis gerai, duok Dieve. Bet įvykis labai neeilinis, labai ypatingas, kuris jau dabar daro didelę įtaką ir paliks pėdsakus Lietuvoje“, - siūlydamas savo papildymus rezoliucijai dėl Garliavos įvykių.
Tiesa, L. Stankūnaitės dukrą aplankiusi V. Landsbergio partijos kolegė Vilija Aleknaitė-Abramikienė nupiešė kiek kitokį vaizdą. Jos teigimu, mergaitė atrodo normaliai, nėra nei pasyvi, nei itin aktyvi. Parlamentarės teigimu, mažametė trokšta mamos dėmesio, tačiau yra gana valdinga ir verčia elgtis aplinkinius pagal jos įnorius.
Pasibjaurėjo policijos gausa
Šeštadienį partijos taryboje posėdžiavę konservatoriai panoro reaguoti į įvykius Garliavoje, todėl politikams buvo pasiūlyta priimti socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko paruoštą rezoliuciją, kurioje teisėsaugos institucijos raginamos pateikti visuomenei atsakymus į rūpimus klausimus, o piliečiai skatinami gerbti įstatymus, elgtis pilietiškai.
Tačiau V. Landsbergiui pasirodė, kad rezoliucijos projektas yra pernelyg nuosaikus, esą visur viskas rašoma „su vazelinu“. Jis pasiūlė surašyti abiejų perdavimų datas – kovo 23-osios ir gegužės 17-osios. Kaip žinoma, pirmasis perdavimas virto mergaitės tampymu ir buvo nesėkmingas.
V. Landsbergis pasibjaurėjo, kad mergaitė perduota pasitelkus tokias galingas policijos pajėgas. Situaciją jis apibūdino kaip 240 pareigūnų operaciją prieš „vieną vienarankį rezistentą, kuris net nebandė priešintis“, bet už tai neva buvo mušamas ir apakintas.
TS-LKD Politikos komiteto pirmininkas taip pat reikalavo rezoliucijoje įtvirtinti, kuris konkretus teismas priėmė sprendimą perduoti mergaitę mamai. Maža to, jo teigimu, Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimas įvykdytas jėga.
„Aš noriu kalbėti pagal faktus, o ne užapvalintai ir tepant vazeliną. Buvo vykdoma jėga, taip buvo pasakyta iš anksto – mes eisime su jėga, mes turime guminių kulkų ir visko, jei bent kas pabandys krustelėti“, - tarybos posėdyje sakė V. Landsbergis.
Jo teigimu, apskritai Lietuvoje teisė yra fetišizuojama, o vykdant teismų sprendimus visus esą apima teisinis fanatizmas.
V.Landsberio nuomone, mergaitė buvo ne paimta, o atimta
V. Landsbergiui nepatiko ir tai, kad rezoliucijoje vartojamas terminas „mergaitės perdavimas“. Jo nuomone, perduoti galima tik tai, ką turi, o jei neturi – privalai paimti ir perduoti.
„Čia yra paėmimas. Anksčiau vartodavo šitą – ateinam paimti. Reiškia, yra įsakymas paimti“, - teigė V. Landsbergis, tiesa, rezoliucijoje pasiūlęs įtraukti formuluotę ne „mažametės mergaitės paėmimo iš globėjos“, o „atėmimo“.
Maža to, rezoliucijoje buvo reiškiamas supratimas dėl didelės dalies visuomenės pasipiktinimo, kad su minimais įvykiais ir žūtimis susijusios bylos pernelyg ilgai nagrinėjamos teismuose, tačiau V. Landsbergis sako, kad visuomenė pasipiktinusi ne tik dėl per ilgo bylų nagrinėjimo, bet ir apskritai dėl mergaitės perdavimo fakto bei būdo.
Jis pasiūlė būtinai rezoliucijoje paminėti vadinamąją „pedofilijos“ bylą, o ilgai užsitęsusį nagrinėjimą vadino tyčiniu.
Be to, teiginys, kad konservatoriai „vertina piliečių konstitucinę teisę laisvai reikšti savo įsitikinimus, pilietiškumą ir teisingumo valstybėje siekį“, dėl V. Landsbergio pastangų virto priminimu apie piliečių turimas teises.
Tokiu būdu išėjo, jog konservatoriai primena, kad piliečiai turi konstitucinę teisę reikšti savo įsitikinimus ir teisingumo valstybėje siekį. Kaip žinoma, dalis žmonių yra įsitikinę, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimas perduoti dukrą mamai buvo neteisingas ir jo nereikėjo vykdyti. Savo nepritarimą teismo sprendimui piliečiai demonstravo nesankcionuotuose mitinguose Klonio gatvėje, šiuo metu mitingai vyksta prie Prezidentūros ir kitose Lietuvos vietose.
V. Landsbergis taip pat siūlė numatyti, kad įvykdžius teismo sprendimą nenutrūksta ne tik vaiko teisių apsaugos specialistų, bet ir visų pareigūnų vaidmuo.
„Aš dar siūlau įrašyti, kad rūpinamasi vaiko sveikata. Nes jeigu (o labai panašu), kad vaikui iš karto leido vaistus, pagal jos suglebimą ir elgesį, tai artėjant bylai vaikas gali būti kviečiamas, nežinia, kaip tas vaikas jausis“, - teigė politikas.
„Nėra garantijos, kaip bus su to vaiko sveikata, jei jis yra svarbus ir nepageidaujamas liudininkas“, - pridūrė V. Landsbergis.
DELFI primena, kad ketvirtadienio rytą Garliavoje D. Kedžio ir L. Stankūnaitės dukra, kurią pastaruoju metu globojo teta N. Veckienė, vykdant teismo sprendimą buvo perduota motinai. Kėdainių rajono apylinkės teismas dar praėjusių metų gruodžio 16-ąją nusprendė mažametę perduoti motinai.
Ankstesnis mergaitės perdavimas mamai virto mažametės tampymu ir buvo nesėkmingas.
V.Aleknaitė-Abramikienė: mergaitė normali, tik valdinga
Tuo tarpu V. Landsbergio partijos kolegė V. Aleknaitė-Abramikienė laikėsi kiek kitokios nuomonės. Konservatorė kartu su Darbo partijos atstove Virginija Baltraitiene Seimo pirmininkės prašymu apsilankė neskelbiamoje vietoje, kurioje gyvena L. Stankūnaitė su dukra. Susipažinusi su mažamete, politikė pasakojo susidariusi nuomonę, jog tai įprasta aštuonmetė mergaitė, tik gana valdinga.
Tiesa, apie viešnagę L. Stankūnaitės gyvenamojoje vietoje, politikė pasakojo itin detaliai. Iš pradžių ji nupasakojo, kad vežant specialiuoju transportu neįmanoma nustatyti nei kuria kryptimi važiuojama, nei kur yra kelionės tikslas. Ji taip pat pabrėžė, kad teisę susitikti su mergaite abi su V. Baltraitiene gavo todėl, kad yra „brandaus amžiaus moterys, išauginusios savo vaikus“ ir dėl to, jog viešumoje nėra išsakiusios nuomonės, kurią pusę palaiko.
„Jos gyvena trijų kambarių bute, įrengtame labai gražiais šviesiais baldais. Matosi, kad buvo stengtasi sudaryti šviesaus, jaukaus būsto įspūdį. Aš iš karto paprašiau, kad man būtų parodyta, ar mergaitė turės kiemelį, nes, pamenu, kad name pas senelius ji tokį kiemelį turėjo. Man yra pasakoję, kad mergaitė ten važinėdavo dviračiu. Buvo parodyta, kad toks kiemelis yra“, - pasakojo parlamentarė.
V. Aleknaitės-Abramikienė taip pat manė esant būtina pasakoti partijos tarybai, kad prieš išvyką ji pastvėrė iš namų pliušinę beždžionėlę, knygą apie Merę Popins bei virimo knygą. Pirmi du daiktai buvo skirti mažametei, virimo knyga – L. Stankūnaitei.
„Susipažinus su mergaite ji mūsų atžvilgiu elgėsi santūriau negu kitų ten buvusių asmenų, apsaugos vyrų atžvilgiu. Matėsi, kad ji tuos asmenis pažįsta ir jie jai yra kaip draugai. O į mus žiūrėjo santūriai. Pabendravome, po to mergaitė užsimanė pažaisti kompiuteriu, pasičiupo „laptopą“ ir nuėjo į miegamąjį. Matėsi, kad ta patalpa jai gerai pažįstama, nes ji žinojo, kur eiti, turi mėgiamą vietą, kur įsitaisyti su tuo kompiuteriu“, - detalių savo pasakojime negailėjo politikė.
Konservatorės teigimu, iš pradžių su mergaite daugiau bendravo V. Baltraitienė, paskui mažametė atėjo pas ją, tad politikė sako iš kišenės išsitraukusi partinį lipduką „Aš mama“ ir paprašė perskaityti.
„Jautėsi labai, kad ji nori mamos dėmesio ir jai nepatiko tetos, kurios kalbasi su mama ir atima tą mamą iš jos“, - sakė politikė.
„Mums jau ruošiantis išeiti, buvome prie durų, dar kalbėjomės su apsaugos vyrais, o tada mergaitė, matyt, pagalvojusi, kad visai ja nesidomėjome, pradėjo domėtis mumis. Ji privertė visus suaugusius šokti pagal savo dūdelę tiesiogine šio žodžio prasme, valdingai, mes visi turėjome dalyvauti jos žaidime“, - pasakojo V. Aleknaitė-Abramikienė.
Pasak jos, mergaitė yra valdinga asmenybė, bet atrodė tarsi įprastinis vaikas. „ Ką galiu pasakyti apie tą vaiką? Aš tikrai nesu specialistė, nes nedarau jokių galutinių išvadų, tačiau tai buvo labai normalus vaikas. Nebuvo nei labai super aktyvi, nei labai kokia nors apsvaiginta. Ji tiesiog yra pakliuvusi į naują aplinką, matosi, kad ji jau pripratusi prie suaugusiųjų keistenybių ir žiūrį į juos tiriamu žvilgsnius. Aš tikėjausi labiau sutrikusio vaiko, negu pamačiau“, - sakė parlamentarė.
Tiesa, V. Aleknaitė-Abramikienė patikslino tikinti, kad Lietuvoje egzistuoja pedofilų klanas, piktinosi kai kuriais teisėsaugos sprendimais, bet negailėjo gerų žodžių L. Stankūnaitę ir jos dukrą saugantiems pareigūnams.
Prie Prezidentūros rinkosi D.Kedžio šalininkai
Šeštadienį prie Simono Daukanto aikštėje prie Prezidentūros susirinko Drąsiaus Kedžio...
Konservatoriai priėmė rezoliuciją dėl Garliavos įvykių
Valstybės institucijoms ir pareigūnams užtikrinus Drąsiau Kedžio ir Laimutės Stankūnaitės...
L.Stankūnaitė: jaučiuosi, lyg būčiau pagimdžiusi antrą kartą
„Norėčiau dovanų gauti baltą triušiuką. Ne, geriau du triušiukus. Tada jie turėtų mažų...
